Motina ir vienas iš jauniklių žuvo prispausti didelės šakos. Dvi našlaitėmis likusios voverytės susilaukė ne tik gelbėtojų, bet ir rūpestingų globėjų – rašo „Fakt”.
Mažylių laimei, tvarkydami nulaužtus medžius, miško darbininkai išgirdo tylų cypimą, o po to pamatė iš medžio išsikišusius du rudus snukučius. Vyrams pagailo mažylių, tačiau nežinojo ką su jais daryti ir kaip jiems padėti. Galiausiais voverytės pateko į Pšemyslo miesto girininkiją. Čia jos surado rūpestingą globą. Nors žvėreliai pergyveno sunkią audrą, jų būklė gera. Gyvūnams - vos keturios savaitės. Kurį laiką jos bus maitinamos pienu iš buteliuko.
Darome viską, kad atstotume joms mamą - sako voveryčių globėjas, veterinarijos gydytojas Radoslawas Fedaczynskis. Kai žvėreliai taps savarankiški, bus paleisti į laisvę.
Kartais panašių situacijų pasitaiko ir Lietuvoje. Ką tokiais atvejais daryti? Anot Kauno gyvūnų priežiūros centro veterinarijos specialisto Giedriaus Survilos, pamačius sužeistą voverę ar kitą miško gyventoją, visų pirmiausia reikia įvertinti situaciją: „Jei gyvūnas nėra plėšrus ar agresyvus, jį pasiimti ir auginti savo namuose galima tik leidus specialistams. Radus sužeistą plėšrų gyvūną, tokį kaip lapė ar vilkas geriau, prie jo nesiartinti. Yra didelė tikimybė, kad jis gindamas save įkąs arba kitaip sužeis žmogų.“
Pasak specialisto, geriau paskambinti Gyvūnų globėjų asociacijai ir papasakoti, kaip atrodo gyvūnas ir kokie jo elgesio požymiai: „Jei bet koks gyvūnas prieina iki gyvenamosios teritorijos, tai jau yra ženklas, kad jam kažkas blogai. Nereiktų jo atsivesti į namus, maitinti. Geriau paprašyti specialistų pagalbos.“
Lietuvoje dažniau pagalbos prireikia ne voverėms, bet gandrams. G. Survila primena, kad gandrai paprastai neišmetinėja jauniklių be reikalo, kartais jie iškrenta, bet tai retesnis atvejis: „Žmonės yra linkę gandrų jauniklius įkelinėti atgal į lizdus, o tėvams juos vėl išstūmus, šie tampa dar labiau sužeisti. Gali skambėti žiauriai, bet jei pamatėte, kad gandras savo noru išmetė jauniklį, geriau jį palikti mirčiai, nes toks žmogaus užaugintas paukštelis tikriausiai neprisitaikys prie natūralios gamtos. Tačiau jei paukštis iškrito netyčia, galima padaryti dirbtinį lizdą paliekant jame skylutes, padėti maisto ir ten jį įkelti. Tada yra didelė tikimybė, kad jauniklio tėvai jį suras ir užaugins patys. Yra dar viena situacija. Kai kurie paukščiai skrisdami atsitrenkia į langą. Tokį gyvūną reiktų paimti ir įkišti į dėžutę, kad jis nepanikuotų ir nusiramintų, pamaitinti. Paprastai po kelių dienų paukštelis jau gali skristi į laisvę.“
Specialisto manymu, ne kiekvieną gyvūną gamtos mokslų nestudijavęs žmogus galėtų prižiūrėti: „Kiekvienas gyvūnas turi skirtingus poreikius. Pavyzdžiui, maitvanagiams reikia specialaus didelio narvo ir atitinkamo maisto. Tai labai ilgas ir kruopštus procesas - reikia teisingai prižiūrėti, o vėliau net mokyti skristi. Kartais žmonėms atrodo, kad jie pasiims laukinį gyvūną ir laikys namuose kaip kačiuką ar šuniuką. Jau geriau jį palikti gamtoje negu kankinti auginant netinkamai“, – teigė Kauno gyvūnų priežiūros centro veterinarijos specialistas G. Survila