„Situacija trapi, nes masiškas meškinio česnako lapų kartu su žiedynstiebiu pjovimas drastiškai silpnina augalo klonus – prarandama galimybė sukaupti kitų metų vegetacijai pradėti reikalingų maisto medžiagų. Ypač tai kenkia neskaitlingoms populiacijoms“, - sako Gamtos tyrimų centro Botanikos instituto Floros ir geobotanikos laboratorijos vadovas dr. Valerijus Rašomavičius.
Pastaraisiais metais meškinio česnako (Allium ursinum) – amarilinių šeimos česnakų genties augalo - buvo randama vis daugiau, todėl nuo 2019 m. jis buvo išbrauktas iš Lietuvos raudonosios knygos. Vis dėlto jį pradėta naudoti pernelyg dažnai, todėl vėl planuojama grįžti prie ribojimų.
Pirmieji plokšti ir ilgoki meškinio česnako lapeliai prasikala anksti pavasarį. Žydi gegužės mėnesį, dauginasi sėklomis ir svogūnėliais. Auga ūksmėtuose lapuočių miškuose, mėgsta apydrėgnius, derlingus dirvožemius.
Jo lapuose yra askorbino rūgšties, eterinio aliejaus, organinių rūgščių, mineralinių ir kitų medžiagų, todėl jie labai dažnai naudojami vaistams.
Aplinkosaugininkai sako, kad meškinio česnako galima užsiauginti ir darže, todėl nebūtina jo skinti gamtoje.