Gresia baudos
Aplinkos ministerijos Miškininkystės skyriaus vyr. specialistas Zbignevas Glazko teigė, kad nors lankymosi miške taisyklėse triukšmavimas yra laikomas pažeidimu, realiai nubausti pažeidėjus yra nelengva.Visgi į šį pažeidimą nežiūrima pro pirštus. Ir šiais metais, jei bus gauta poilsiautojų skundų, pareigūnai išvyks raminti pernelyg įsiaudrinusių žmonių.
Anot specialisto, triukšmas gamtoje yra ypač žalingas: „Pavasaris ir vasaros pradžia yra tas laikas miške, kai ir paukščiai peri, ir gyvūnai jauniklius atsiveda, todėl triukšmas jiems labai kenkia. Bet koks triukšmas trikdo gyvūnus ir gali padaryti rimtos žalos gamtai.“
Pasak pašnekovo, pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą, toks pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 14 iki 57 eurų. „Tačiau labai abejočiau, kad aplinkosaugininkai pultų dalinti baudas. Turbūt jie pirmiausia įspėja triukšmaujančius žmones. O jei šie išvadų nepadaro, tada tikrai tenka bausti. Tokia praktika šiemet bus taikoma.“
Miškas taip pat yra vieša vieta
Yra paskaičiavimų, kad nuolat veikiant 40-50 decibelų (dB) triukšmui, žmogui atsiranda psichinės reakcijos, 60-80 dB garsas sukelia vegetacinės nervų sistemos pakitimų, nuo 90-110 dB garso žmogus gali apkursti. Kai garsas didesnis nei 120 dB, pažeidžiami klausos organai. Miesto ir buities prietaisų keliamas triukšmas siekia nuo 40 iki 100 dB.
Kad būtų aiškiau, savo širdies plakimą žmogus girdi 10 dB garsu. 30 dB triukšmą sukelia lapų šlamėjimas, 40 dB – šnabždesys, 50 dB – lietus bei įprastinė kalba, 70 dB – garsi kalba, 80 dB – durų, telefono skambutis, 85 dB – sunkvežimis, 90 dB – riksmas, 95-110 dB – motociklas, 120 – greitosios pagalbos automobilių sirenos.
Policijos atstovai tikino, kad konkrečios triukšmo, kurį galima kelti gamtoje, ribos nėra nustatyta. Tačiau vadovaujamasi visuotinai priimtomis elgesio taisyklėmis, kad greta esantys žmonės galėtų jaustis pakankamai komfortiškai.
Vadovaujantis suformuota praktika, viešosios tvarkos trikdymo faktui nustatyti nėra būtina matuoti triukšmo. Paprastai asmenims administracinė atsakomybė gresia už akivaizdžiai per didelį triukšmą, užgožiantį natūralų aplinkos foną.
Kenkia gyvūnams
Pasigirdus triukšmui gyvūnai bėga slėptis, ypač nukenčia patelės su jaunikliais. Triukšmas dieną labai kenkia ir šikšnosparniams. Jų kolonijos būna pasislėpusios ir ilsisi. Šie gyvūnai nemėgsta triukšmo, todėl pradeda keltis į kitą vietą, o jauniklius pernešti sunku.
Skundus perduoda policijai
„Poilsiautojai laiką gamtoje leidžia pakankamai ramiai, todėl didelės problemos nėra. Žinoma, ši problema aktualesnė tose vietose, kur yra kaimo turizmo sodybos. Jeigu ten vyksta pokyliai, vestuvės ar kitos šventės, kaimynai kartais pasiskundžia, bet tai sprendžia policija“, - sakė S. Žvinys.
Anot pašnekovo, parkas neturi galimybių išmatuoti garso dydžio ir triukšmautojų baudimas yra ne parko direkcijos funkcija. Tačiau jis papasakojo, kaip stengiamasi gyvūnus apsaugoti nuo triukšmo.
„Mūsų parke yra numatytos rekreacinės zonos, kuriose yra įrengtos stovyklavietės. Prie tų vietų, kur yra gamtinių vertybių, pavyzdžiui, erelio žuvininko lizdai, stovyklavimas griežtai draudžiamas. Vasaros sezono metu pas mus dirba pareigūnai, kurie tikrina neleistinai apsistojusius stovyklautojus ir paprašo jų persikelti į leistinas vietas“, - teigė S. Žvinys.