Teršia valdiškoje žemėje
Kaunietis Ričardas, gyvenantis Aukštuosiuose Šančiuose, Daujėnų gatvėje, pasakoja susidūręs su problema – prieš kelias savaites ėmė augti padangų, paliekamų prie jo malkinės šono, krūva. Taip, anot jo, padangų atsikrato jo kaimynai, su kuriais susitarti gražiuoju nepavyksta.
„Su kaimynais ribojasi mūsų pastatai. Prie mano ūkinio pastato jie pradėjo dėti padangas – ar jie ardo automobilius, ar ką – aš nežinau, bet padangos ėmė rastis stebuklingu būdu“, - pasakojo Ričardas. Jis sako šį vaizdą regintis per langą ir skaičiuoja, kad sukrautų padangų krūva siekia apie metrą ar pusantro nuo žemės.
Anot jo, vieną kartą jis mėginęs taip besielgiančius kaimynus perspėti – bet jie nereaguoja. „Nuo senų senovės jie su mumis nesišneka, nei vienas kaimynas nedrįsta ten eiti, nes jie rėksniai, įrodinėja visai ką kitą“, - kalbėjo Ričardas.
Ričardas pasakoja apie savo problemą pranešęs seniūnui, šis nukreipė į aplinkosaugininkus. Susiskambinus su jais Ričardui susidarė vaizdas, kad pareigūnų akys, išgirdus problemą, nežibėjo: „Nežiba jų akys darbui. Sako: jeigu nueisime ir pažiūrėsime, jie parašys skundą. Aš jam ir sakau – visų pirma išsiaiškinkite, o nuo skundų niekas nėra apsaugotas, bet jiems nėra pagrindo rašyti skundų, kadangi jie patys šiukšlina“, - aiškino kaunietis.
Dauguma atvejų lieka neišaiškinti
Kauno miesto agentūros vedėjas Eugenijus Vainalavičius atviras – sunku įrodyti, kad padangų teršėjas iš tiesų teršia ir tenka apgailestauti, kad dauguma tokių atvejų lieka neišaiškinti.
Jis vienareikšmiškai teigia, kad tokiu atveju kaimynai privalo atliekas priduoti perdirbėjui, kitaip - jie daro pažeidimą. Tiesa, E. Vainalavičius pripažįsta, kad aplinkosaugininkams itin sudėtinga tokius pažeidėjus sudrausminti, nes jie privalo įrodyti, kad atliekos tikrai priklauso konkrečiam žmogui.
„Ar bus nubausta ar ne - priklauso nuo įrodymų, ar tikrai tas kaimynas ten tas padangas atnešė ir padėjo. Tai yra didžiausias administracinis veiksmas. Aišku, jeigu yra, kas matė, žino – jeigu bus įrodymai, kad, tarkime, Jonas atnešė, galima ir nubausti, bet tuomet reikia nuvykus į įvykio vietą užfiksuoti tokį momentą ir tada jau reikalauti, kad tas ponas jas išsivežtų. O jeigu šis pateiks paaiškinimą, kad „čia ne mano, aš nieko nežinau ir nemačiau“ ir neturėsime jokių kitų įrodymų – abejoju, ar ant padangų bus parašytas automobilio numeris..“, - kalbėjo E. Vainalavičius.
Anot jo, idealiausias atvejis nubausti pažeidėją – jį nufotografuoti ar nufilmuoti atliekant prasižengimą, tačiau realybėje tai beveik neįmanoma.
Baudų dėl padangų nebūta kelis metus
E. Vainalavičius teigia, kad dėl automobilių neteisėto ardymo pažeidėjų nubausta tiek pernai, tiek ir šiemet. Gerokai sudėtingesnė situacija yra su padangų teršėjais: „Už automobilių ardymo veiklas esame nubaudę ir baudžiame, čia jokio gailesčio nėra – šitos veiklos kontroliuojamos. O už išmestas padangas į aplinką turiu prisipažinti, kad paskutiniasiais metais nei vienam šito veiksmo inkriminuoti negalėjome“.
Anot aplinkosaugininko, dažniausiai padangos randamos arba išmestos paupyje, arba miške sukrautos – bet pūpso tik krūvą ir daugiau jokių žinių.
„Pagal galiojančias atliekų tvarkymo taisykles, nepavojingas atliekas atliekos turėtojas savo valdose gali sandėliuoti ne ilgiau nei vienerius metus. Bet tik tuomet, jeigu pripažįsta, kad tai atlieka. Individualių namų gyventojai dažnai sako, kad tokiu būdu sandėliuojamos atliekos dar nėra atliekos – gal jų prisireiks. Tai yra plonybė, kuri sunkiai įrodoma. Aišku, jeigu padanga visiškai sušveista ir nelikę dviejų milimetrų leistino gumos sluoksnio iki kordo, gal tada ir galima būtų konstatuoti, kad tokia padanga netinkama naudoti. Bet vėlgi – jeigu žmogus gudrus, jis gali sakyti „kad tokia padanga tinkama restauruoti“, - samprotauja Kauno miesto agentūros vedėjas.
Jeigu savininkas nelaiko savo kieme sandėliuojamų padangų atliekomis, jų leistinas kiekis apskritai įstatymu neribojamas – žmogus gali turėti tiek padangų, kiek tik širdis geidžia.
„Atsakingi žmonės, jeigu tokius dalykus turi, tai pasideda po stogu – garaže ar kur kitur. O jeigu jau padeda atviroje aikštelėje, abejoju, ar tai jo turtas. Mūsų teisėje bazėje daug problemų. Padangos dar padangos, bet ir su medžių kirtimais visokių bėdų daug – logika rodo, kad tai konkretaus žmogaus darbas, o jis juokiasi atsistojęs ir viskas – nepagavote, kai tą veiksmą dariau“, - apie darbo praktiką atvirai kalba aplinkosaugininkas.
Teršia, nes tingi tvarkyti
E. Vainalavičiaus teigimu, jeigu žmoguje daugiau nei 50 proc. dominuoja sąžinė, dar pavyksta su tokiu pažeidėju susitarti gražiuoju. O tie, kurie įžūlūs ir meluoja į akis – į jokias kalbas nesileidžia.
„Pažeidėjai turi daugiausiai teisių. Kuriuose dar dominuoja sąžinė, dar galima prispausti, pasakyti, kad kaimynai matė, kad šalia gyvena – būkite žmogus, paimkite išsivežkite ir baikime šitas diskusijas. O kuris yra naglas, yra naglas“, - sakė aplinkosaugininkas.
Gyventojams atiduoti padangas į stambiagabarites aikšteles nieko nekainuoja, jeigu skaičius neviršija 5 padangų per metus. Tačiau E. Vainalavičius svarsto, kad žmogus labiau tingi tai daryti, nei nenori susimokėti už šių atliekų pridavimą. Kaune jis mini, kad tokių stambiagaričių aikštelių yra keturios, tačiau ateityje planuojama įsteigti dar tiek pat – iš viso aštuonias.
„Padėtis nedžiugina, nors sprendimų būdų yra visokiausių. Ne vieną kartą sakiau ir savivaldybei, kad reikia spręsti šitą klausimą. Vis tiek savivaldybė iš stambiagabaričių aikštelių suveža padangas, utilizuoja jas gamtos apsaugos fondo lėšomis. Aš esu daręs skaičiavimą, kad išvežame tik trečdalį to, kiek jų teoriškai iš viso galėtų būti (pagal mieste esantį automobilių skaičių). Jeigu surenkame tik trečdalį, reikėtų bendradarbiauti su padangas montuojančiomis įmonėmis ir tokios įmonės kaip „Švara“ ar kitos galėtų atvažiuoti ir paimti iš šių dirbtuvėlių nuo asfalto sudėtas padangas. Tai daryti žymiai lengviau nei traukti kur iš pamiškio. Bet visi kažkaip tą problemą nuo savęs tolyn stumia“, - neslėpė E. Vainalavičius.
Jis svarsto, kad jeigu „Akmenės cemento“ padangų perdirbimas suaktyvės, galbūt tai leis padangas padaryti mokamu produktu, o tai, anot jo, iš esmės keistų situaciją.
„Jeigu padanga įgaus grįžtamąją vertę – litą ar du, tada, manau, nebus problemos. Bet čia tik ateitis“, - sakė aplinkosaugininkas.