Tokia paprasta taisykle vadovaujasi viena perspektyviausių Lietuvos jaunųjų konkūrų raitelių, klaipėdietė Dovilė Matulytė. Penkiolikmetė mergina neketina sustoti ties pasiektomis pergalemis: „Kažką laimėti – kai varžybos svarbios ar pergalė tikrai pelnyta – labai smagu. Bet aš visuomet stengiuosi pamatyti savo klaidas, kad kitąkart galėčiau siekti dar geresnio rezutato.“ Gal todėl nenuostabu, kad užuot skyrusi vasaros atostogas poilsiui, Dovilė daugiau nei du mėnesius treniravosi ir varžėsi žirginio sporto širdyje – Vokietijoje.
''Gestut Eichenhain'' arklidėse jaunąją raitelę globojo Florian Meyer zu Hartum – profesionalus raitelis ir treneris iš Vokietijos, kurio dosjė puošia ne tik pergalės nacionalinėse ir tarptautinėse konkūrų varžybose, bet ir nuoseklus, kantrus darbas su jaunais raiteliais ir žirgais. Dovilė į ilgą kalionę pasiėmė du nuosavus žirgus – Herminą ir Paulchen Panther. Ir neslepia, kad išvyka paliko kuo geriausius įspūdžius: patirtį papildė startai puikiose varžybose, o treniravimas davė daug naudos.
Rezultatai kalba patys už save: į tėvynę raitelė parsivežė nemažą puokštę pergalių ir prizų ne tik iš M lygio (125-135 cm) konkūrų, bet ir sudėtingesnių 140 cm maršrutų. Vienose paskutinių varžybų – tarptautiniame „Tallinn Horse Show“ Dovilė su Herminu buvo 4-ta tarp jaunimo iki 25 metų, o žirginio sporto profesionalai gyrė jauną sportininkę už technišką jojimą.
Dovilė tvirtai įsitikinusi, kad pergales lemia raitelio nusiteikimas ir įdėtas darbas: „Treneris nepadės, jei raitelis pats nenori siekti rezultato ir stengtis įgyvendinti tai, kas sakoma. Treneris Florian’as – labai geras ir darbštus žmogus: turi metinį varžybų planą, visuomet keliasi anksti, joja, o dieną baigia vėlai.”
Lietuvė greitai įsijungė į arklidėse verdantį darbą: „Jodavau kiekvieną dieną. Ryte treniruotės, po pietų žirgai eidavo į vaikštynę. Treniruotės visuomet buvo susijusios su konkūru: ne visada šokdavome maršrutus, bet kelios kartelės ar gimnastika būdavo kasdien. Dėmesys buvo kreipiamas į viską: nuo to, kaip valdomas žirgas, iki maršrutų technikos. Hartum visuomet stengiasi padėti, kuo gali – net dabar stebi mano rezultatus ir stengiasi patarti.”
“Norėčiau Vokietijoje treniruotis visada – man patinka ten vykstančios varžybos, aplinka. Žadu važiuoti ten ir ateityje,” – džiaugiasi mergina, kuri vis ilgėjančius žiemos vakarus leidžia ten, kur ir pradėjo raitelės kelią – UAB “Horsemarket” bazėje prie Palangos. Čia jai talkina pirmasis ir (anot raitelės) iki šiol daugiausia ją išmokęs treneris – Žydrūnas Garbenis. “Konkūrą joti pradėjau joti pas Ž. Garbenį nuo pat pradžių – jis mane daug ko išmokė, nieko nepraleidžia pro akis, gerai paruošia varžyboms mane is mano žirgus,“ – treneriui negaili dekingumo žodžių Dovilė, į balną sėdusi 11-kos.
Jaunoji raitelė jau spėjo įsitikinti, kiek darbo įdedama į saldžias pergales: „Į žirgyną važiuoju kasdien, iš karto po pamokų, ir užtrunku iki 7-8 vakaro. Nors pamokas paruošti spėju, bet būnu labai pavargusi. Tačiau tas nuovargis smagus – juk jojimas yra mano hobis. Jo nekeisčiau į jokį kitą sportą.” Net po dvidešimt metų Dovilė viliasi, kad liks arti žirgų: “Niekas nežino, kaip viskas bus, bet norėčiau visą gyvenimą profesionaliai sportuoti su žirgais.”
Raitelė gali didžiuotis dviem pajėgiais sportiniais žirgais, veisline kumele ir perspektyviu kumeliuku. Mylimiausias – Herminas – 8-nerių metų „Nemuno žirgyne“ gimęs trakėnas. Dar būdamas jaunas, jis su treneriu Ž. Garbeniu skynė pergales Lietuvoje, gerų rezultatų pasiekė 2009 m. Pasaulio čempionate jauniems žirgams. Po metų pati Dovilė tapo šalies žiemos ir vasaros Čempionatų nugalėtoja, šiemet – Lietuvos žiemos sezono vicečempione jaunių kategorijoje. Raitelė dėkinga Herminui ne tik už daugelį pergalių, bet ir iškovotą teisę atstovauti Lietuvą 2010 m. Europos vaikų, jaunučių, jaunių ir jaunimo čempionate Prancūzijoje.
Svarbiausiame gyvenimo turnyre Dovilė varžėsi su antruoju partneriu – vokiečių jojamųjų veislės vienuolikmečiu Paulchen Panther. Nors patekimui į finalinį etapą pritrūko sėkmės, „Atsisveikinimo“ konkūre Dovilė finišavo greičiausiai iš 37 duetų ir užėmė 5 vietą. „Europos čempionate pamačiau labai daug gerų jaunų raitelių, stiprių žirgų,” – įspūdžiais dalijasi mergina, bet pripažįsta, kad iki šiol įsimintiniausias – Europos čempionato atrankos turnyras Lamprechthausen’e, Austrijoje: “Tai buvo pirmos tokios man svarbios varžybos. Iškovota teisė dalyvauti Europos čempionate – iki šiol didžiausias mano pasiekimas.”
Šis sezonas Dovilei – vos ketvirtas (2008-aisiais su poniu Anthony ji debiutavo ne bet kur, kaip juokiasi mergina, o Lietuvos jaunių čempionate). Nors pirmas startas nebuvo labai sėkmingas, čia prasidėjo Dovilės sportinis kelias. “Dažnas važiavimas į varžybas man tikrai padeda. Tai pati didžiausia patirtis. Varžybose išmokstu daugiausia ir manau, kad tai labiausiai nulėmė mano tobulėjimą,” – svarsto raitelė. “2012-ųjų sezono dar neplanuoju, bet būtų puiku patekti į Europos jaunių čempionatą.“
„Manau, kad geras raitelis visada turi būti nusiteikęs kovingai ir siekti kuo geresnio rezultato. Nagalima pasiduoti po nesėkmės – turi tik dar labiau susikaupti. „Lietuvoje man priimtiniausias Beno Gutkausko jojimas, užsienyje žavi visuomet tvirtas Meredith Michaels Beerbaum nusiteikimas laimėti, puikus Markus Ehning jojimas ir ramybė.” Visos šiuos talentų puokštės ir norisi palikėti jaunai, ambicingai merginai, kuri savo darbo ir užsispyrimu jau įrodė, kad jos paraiška jojimo sporte – išties rimta.