75 metų ūkininkas Vernonas Hugh Bowmanas savo ūkyje nuo 1999 metų augino dviejų rūšių sojos pupeles. Pirmoji rūšis buvo „Monsanto“ patentuotos genetiškai modifikuotos sojos pupelės, atsparios bendrovės gaminamam piktžolių naikinimui skirtam chemikalui „Roundup“. Ūkininkas pasisodino ir kitos rūšies sojos pupelių – tam jis pasinaudojo pigesne maišyta sojos pupelių sėkla, kurios įsigijo iš vienos grūdų saugyklos. Minėtosios sojos pupelės naudojamos galvijų pašarui.

Tačiau didžioji dalis sėklų, pirktų iš grūdų saugyklos, buvo būtent „Monsanto“ patentuotos genetiškai modifikuotos pupelės. Nors „Monsanto“ ir negali uždrausti ūkininkams parduoti bendrovės patentuotų sėklų likučių grūdų saugykloms, galioja susitarimas, draudžiantis bendrovės klientams kaupti ir saugoti minėtąsias sėklas. Ūkininkas įsigijo „Monsanto“ patentuotų sėklų (tik pigiau ir iš perpardavinėtojo) ir išaugino lygiai taip pat kaip ir oficialiai iš „Monsanto“ įsigytąsias, tad bendrovė amerikietį padavė į teismą dėl patento teisės pažeidimo. 2007 metais Amerikos Indianos valstijos apygardos teismas bendrovei iš ūkininko priteisė 84 tūkst. dolerių (217 tūkst. Lt). Dėl tos pačios priežasties į teismą „Monsanto“ padavė ir daugiau smulkių ūkininkų, nemažai bylų išspręstos taikiai. V.H. Bowmano byla tapo pirmąją, pasiekusią net ir Aukščiausiąjį teismą.
V.H.Bowmanas sujudino korporacijos Monsanto pamatus

Galbūt jis tėra smulkus ūkininkas, panoręs sutaupyti šiek tiek pinigų, tačiau situacija, kurioje jis atsidūrė, gali būti pažįstama daug kam: tie patys įstatymai draudžia nelegaliai kopijuoti kino filmus ir platinti juos internete. „Monsanto“ ir V.H.Bowmano bylinėjimo principas lygiai toks pat.

V.H.Bowmano gynyba remiasi vadinamuoju teisių išsėmimo principu – istoriniu teisiniu precedentu, dar vadinamu pirmojo pardavimo doktrina. Ši doktrina reguliuoja, kada autorinių teisių į konkretų objektą turėtojas gali, o kada negali imtis veiksmų prieš jo prekių perpardavėjus (trumpiau tariant, objektą pardavus pirmąjį kartą, kitais kartais autoriaus teisės nebetaikomos). Būtent šis principas leidžia prekes perpardavinėti – pradedant automobiliais ir baigiant drabužiais. Pavyzdžiui, originalų kompaktinį diską įsigijęs asmuo jį gali legaliai parduoti kam nors kitam. Aišku, anksčiau kopijuoti įvairias fiziškai apčiuopiamas prekes nebuvo taip paprasta kaip dabar, išvysčius technologas.

Sėklų patentuoti poreikio nebuvo tol, kol bendrovės nepradėjo jų genetiškai modifikuoti ir teigti, jog jų atlikti genetiniai patobulinimai yra intelektinė nuosavybė. Dabar genetiškai modifikuotos sėklos įstatymų saugomos lygiai taip pat kaip, pavyzdžiui, programinė įranga.

Jei „Monsanto“ pralaimėtų abi bylas, jos taptų rezonansinėmis ir aukščiausiojo teismo sprendimas būtų pritaikytas panašiose bylose. Tokiu atveju smarkiai susvyruotų sėklų gigantės pozicija sėklų rinkoje, kurią iš esmės ji ir valdo Jungtinėse Valstijose.

„Monsanto“ atveju Jungtinių Valstijų Aukščiausiasis teismas ieško atsakymų į du esminius klausimus. Pirmasis: ar „Monsanto“ prarado teisę nurodinėti V.H.Bowmanui, kaip naudoti sėklas, įsigytas iš grūdų saugyklos, nes ūkininkas jas nusipirkto iš antrų rankų? Antrasis: ar biologinės inžinerijos metodais patobulintų sojų sėklų kopijas platinti taip pat neteisėta, kaip platinti filmo kopijas, nors sėklos ir kopijuojasi natūraliai? Jei „Monsanto“ pralaimėtų abi bylas, jos taptų rezonansinėmis ir aukščiausiojo teismo sprendimas būtų pritaikytas panašiose bylose. Tokiu atveju smarkiai susvyruotų sėklų gigantės pozicija sėklų rinkoje, kurią iš esmės ji ir valdo Jungtinėse Valstijose.

V.H.Bowmano ir „Monsanto“ ginčas – viena iš dviejų rimtų su biotechnologijomis susijusių bylų, kurias šiais metais spręs Amerikos Aukščiausiasis teismas. Balandį teismas nagrinės, ar žmogaus genus taip pat galima patentuoti. Australijos teismas nusprendė, jog taip, ir leido bendrovei „Myriad Generics Inc“ užpatentuoti dvi genų mutacijas, siejamas su kiaušidžių ir krūties vėžio paveldimumu.