Laikojų (angl. – Lykoi) veislės kačių išvaizda šiurpoka. Tai – genetinė trumpaplaukės naminės katės mutantė, tad dėl natūralių genetinių pokyčių kailiu padengtas ne visas laikojų kūnas (plaukų nėra aplink akis, nosį, ausis ir snukį, o ir kūną kailis dengia labai nevienodu tankumu). Šios veislės atstovės ir atstovai atrodo it gyvi vilkolakiai.
„Jos mėgsta šniukštinėti aplink namą ar po kiemą, svetimus žmones vertina atsargiai, bet greitai apsipranta ir tampa labai draugiškos, - laikojų būdo ypatumus vardija šiai kačių veislei skirtos internetinės svetainės autoriai. – Šios katės turi ypač ryškiai išreikštą medžiojimo instinktą, tad būtent todėl jos nepaliaujamai šniukštinėja ir puola viską, ką palaiko grobiu“.
Vis dėlto šios katės nėra beviltiškai suvilkėjusios ir neklaiksta per pilnatį. Priešingai, laikojai, anot šeimininkų, yra draugiški ir ištikimi, žaisti labai mėgstantys naminiai augintiniai.
Genais manipuliuojama nebuvo
Pirmųjų šios veislės egzempliorių „tėvas“ buvo natūralus sfinksų veislės mutantas, o „motina“– juoda trumpaplaukė naminė katė. „Laikojų genas yra natūrali mutacija, išsivysčiusi naminių kačių populiacijoje, - aiškina veisėjas Džonis Goblas (Johnny Gobble). – Žmonės prie šios veislės genetikos nagų nėra prikišę.“
Veisėjų indėlis tik toks, kad jie sukryžmino skirtingų veislių individus. Tačiau genais manipuliuojama nebuvo. Veislės autoriais laikomi minėtas Dž. Goblas, jo žmona Britnė Gobl (Brittney Gobble) ir Pati Tomas (Patti Thomas), kuri užaugino pirmus du šios veislės kačiukus. Dž. Goblas pirmuosius laikojų kačiukus išvedė iš dviejų kačių grupių.
Sukryžminus sfinksų ir trumpaplaukių naminių kačių veislės individu,paaiškėjo, kad palikuonys nėra sfinksai (beplaukės katės). Tą patį patvirtino ir laikojų DNR rezultatai – sfinksų geno rasta nebuvo. Mokslininkai suprato, kad turi reikalą su nauja kačių veisle. Tačiau prieš pradedant jos populiacijos didinimą, norėta įsitikinti, ar naujos veislės kačiukai yra sveiki.
Pasaulyje – tik 7 šių kačių veisėjai
Tenesio universiteto (JAV) zoologai atliko genetinių ligų ir odos tyrimus. Nors jokių anomalijų aptikta nebuvo, tyrėjus iš pradžių apstulbino keista laikojų kailio fiziologija. Tyrėjai pastebėjo, kad kai kurie laikojų plauko folikulai visiškai neturėjo sudėtinių dalių, iš kurių išaugtų plaukas. Taip pat paaiškėjo, kad folikulai, kurie turėjo savotišką „gruntinį“ pagrindą (angl. – undercoat), buvo nestabilūs ir negalėjo išsaugoti išaugusio plauko. Tai reiškia, kad šios katės plinka ir kartais (žinoma, nebūtinai per pilnatį) nusišeria visiškai.
Viliamasi, kad šių metų rudenį laikojų egzempliorius kaip „preliminariai naują rūšį“ pripažins ir Tarptautinė kačių asociacija (The International Cat Association, TICA). Kol kas pasaulyje žinoma apie 14 šios rūšies kačiukų vadų, o pasaulyje yra įregistruoti tik septyni šios veislės kačių veisėjai. Dž. Goblo teigimu, veisėjai neįprastų kačiukų užsakymų sulaukia kasdien, o apie veislę jo teiraujamasi mažiausiai 10 kartų per dieną.
„Darome viską ir akylai saugome šią kačių veislę, nes norime užtikrinti, kad laikojės bus pripažinta oficialia kačių veisle, kurios individai pasižymi puikia sveikata, charakteriu ir laikojiška išvaizda“, - tikino veislės autorius Dž. Goblas.