Buvo daug, sumažėjo iki vienetų
Lietuvos stručių asociacijos prezidentas, stručių fermos „Baltic straus“ direktorius Aleksandras Skliaras sako, kad didesnius strutynus Lietuvoje galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų ir sutinka, kad prieš porą-trejetą metų jų buvo daugiau. Kas nutiko? Kodėl verslininkams nusviro rankos?
„Pačių stručių sumažėjo, nors paklausa mėsai labai didelė. Galvoju, kad mūsų ūkininkai gali labai gerai išauginti stručius, bet to maža, reikia juos parduoti. O pardavimo patirties ne visi turi. Stručių mėsa turi paklausą Europoje, o kad ten pasiūlytum – svarbu kokybė, yra ir kitų reikalavimų. Tik tuomet galima turėti gerą verslą. Mūsų ūkininkai nemoka parduoti savo prekės“, - aiškina A. Skliaras.
„Yra gal 3-5 normalūs strutynai Lietuvoje. Prieš porą metų jų buvo labai daug – dauguma atsisakė verslo. Kai stručiai auginami mėsai ir norima parduoti rinkai, turint porą stručių niekas su jumis nekalbės. Reikia didelių kiekių – jeigu turėsiu 100 stručių skerdimui, pas mane atvažiuos ir paims. O jeigu turėsiu 1000 stručių, bus eilės – kad tik gautų jų mėsos“, - dėstė A. Skliaras.
Lietuvoje, anot jo, viena kita šeima augina po dešimt-dvylika stručių ir nori parduoti jų mėsą, tačiau joms sunku tai padaryti būtent dėl mažų laikomų paukščių kiekio.
„Mano paukščiai veisliniai, aš juos auginu tam, kad išveisčiau stručiukus ir juos visus eksportuoju į užsienį. Kiti žmonės, kurie išaugina dešimt stručių, nežino, kur juos dėti – tuo viskas ir pasibaigia. Išparduoda ir nenori toliau dirbti“, - teigė A. Skliaras.
Už kiaušinį – 70 Lt, strutieną – 50-70 Lt
Verslininkas pasakoja anksčiau auginęs apie 1000 veislinių stručių, tačiau buvo sunku tiek išlaikyti, taigi sumažino iki 200. Nors stručius A. Skliaras augina veisimui, o ne mėsai, kainas rinkoje žino gana gerai. Kilogramas strutienos kainuoja nuo 50 iki 70 Lt. Už stručio kiaušinį prašoma po 70 Lt. Per metus vienas strutis gali padėti nuo 60 iki 100 kiaušinių.
„Anksčiau strutienos buvo prekybos centruose prie laukinių gyvūnų mėsos – bizonų, zebrų, bet paskutiniu metu nebematau. Vargu, ar Lietuvoje jūs rasite šitos mėsos“, - pripažino stručių augintojas ir čia pat pašmaikštavo: jei norite strutienos, teks važiuoti į Vokietiją. O paskui surimtėjęs patikslino, kad kitąmet jis pats planuoja strutienos pasiūlyti ir Lietuvoje.
„Lietuviams strutiena ne per brangi, labai gerai perka, tik pagrindinė problema ta, kad kuo daugiau turi strutienos, tuo didesnę kainą gauni. Prieš porą metų turėjau vieno tinklo užsakymą – norėjo po 10 stručių per savaitę, taigi turėjau laikyti apie 600 stručių tik vienam tinklui Lietuvoje. Bet tiek auginti vienam per sunku. Paprasčiau turėti 6 žmones, kurie augins po šimtą stručių. Tada ir kaina visi turėsime gerą ir galėsime parduoti. Dėl to ir nėra konkurencijos šitame versle – kam pardavinėti po 50 Lt, jeigu moka po 70 Lt?” - retoriškai klausė Lietuvos stručių asociacijos prezidentas.
Jis pripažino pastaruoju metu sulaukiantis nemažai skambučių žmonių, kurie svarsto kurti stambius stručių ūkius, nori auginti po 500, 1000 stručių. Tai jis mato ir iš užsakymų, kiek kas norės auginti stručiukų kitiems metams.
Stručiai kaip paukščiai nėra itin lepūs, tačiau iki dviejų trijų mėnesių būtina jiems užtikrinti geras sąlygas sausai ir šiltai augti. Po to juos jau galima išleisti į lauką, jie nebijo šalčio. Minta jie grūdais, auginami apie 10-14 mėnesių, kol būna tinkami skersti mėsai. Tada strutis jau turi gyvo svorio apie 100-110 kg. Viename hektare mėsai galima išauginti apie 100-150 stručių.
Vertinga ir stručio oda bei riebalai
Stručiai, ko gero, yra vieninteliai paukščiai, kurių beveik visos dalys sunaudojamos pramonėje. Iš jų gaminamos rūkytos dešrelės, šalto rūkymo filė, paštetai, vytinti kumpiai, dešros. Plunksnos naudojamos rūbams puošti, aksesuarams, šluotelėms gaminti, valgomi jų kiaušiniai, galima panaudoti ir kiaušinių lukštus. Iš stručio blakstienų gaminami kosmetiniai teptukai, iš odos – rankinės, piniginės, batai, diržai, o riebalai tampa įvairių kremų pagrindu.
„Yra didelė paklausa stručio taukų, kartais ir neužtenka. Čia vėl ta pati problema dėl kiekio – dėl dešimt odų nieks nevažiuos, o kai bus šimtas odų ir daugiau – bus paklausa, nori ir italai, ir lenkai pirkti, ir korėjiečiai, bet jie prašo didelių kiekių“, - sakė A. Skliaras. Anot jo, iš stručio odos galima gaminti bet ką – ir rūbus, ir batus, ir aksesuarus. Stručio oda yra plona, minkšta, elastinga, joje yra natūralių riebalų dėl to jinai atspari vandeniui, netrūkinėja ir neperdžiūsta. Tamprumu nenusileidžia dramblio odai, o savo verte prilyginama krokodilo ir gyvatės odai. Stručio taukai naudojami kosmetikoje bei farmacijoje.
Stručių augintojas: net gaila, kad kai kurie užsidarė
„Daug stručių fermų užsidarė ir ne tik Lietuvoje. Nauda priklauso nuo to, kam tu stručius augini – mes, pavyzdžiui, mėsai jų neauginame, auginame veisimui. Kol kas viskas neblogai sekasi“, - teigė stručių augintojas. Jo teigimu, didelė dalis auginamų stručių išvažiuoja iš Lietuvos, nes lietuviai nelabai nori mokėti didesnės kainos už strutieną. Vis dėlto patys ūkininkai tikina turintys savų klientų ratą, todėl problemų su produkcijos realizacija nekyla.
„Turime savo klientų ratą, kiek turime strutienos, tiek paima – neužsilieka nė kilogramo, patys nelabai ir paragauti gauname“, - tikino V. Marcinkevičius.
Kadangi stručiai auginami veisimui, vasarą jų šeimos ūkyje būna daug – iki poros šimtų, o žiemą lieka tik šeimos. Vis dėlto, nors stručių augintojų Lietuvoje nėra daug, tarpusavyje stipriai nekonkuruojama. Anot pašnekovo, draugiškai bendraujama. „Net gaila, kad kai kurie užsidarė“, - priduria.
Sako, kad tai labiau hobis nei verslas
Stručių augintojas svarsto, kad priežasčių, kodėl dalis strutynų užsidarė, gali būti įvairių – vieniems gal nebe užteko plotų, kitiems trūko laiko paukščių priežiūrai ir pan.
„Mūsų atveju viskas vyko natūraliai – pradėjome nuo nedaug stručių, paskui plėtėmės. Viskas atsirado savo laiku – jokių problemų neturime su produkcijos realizacija, tik reikia kiekių didesnių – su mažu kiekiu, koks verslas, labiau tik malonumas“, - stebėjosi pašnekovas.
V. Marcinkevičius, paklaustas, kodėl ryžosi pradėti tokį gana neįprastą verslą, teigė, kad su tėčiu turėjo tinkamas patalpas ir norėjo jas išnaudoti: „Jau po kokių trijų metų gal šiek tiek ir gailėjomės, bet dabar vėl entuziazmas sukilęs – gi pradėjęs, nemesi, - paprastai paaiškina vyras. - Sunku, daug dirbti reikia, o kol kas naudos mažai. Auginame stručius su tėvu, tai ir aš, ir tėvas dirbame ir kitus darbus, mes iš to neišgyvename, tai labiau laisvaikio praleidimo būdas nei verslas. Bet turime planų kada nors ateityje iš to išgyventi“.