Purvinas darbas
Savaitgalį Vilniuje viešėjusios tarptautinės organizacijos „Black Fish“, kovojančios už gyvūnijos išsaugojimą Europos jūrose, atstovai „Mediatekoje“ (Vilniuje) skaitė viešą paskaitą, kurios metu apžvelgė, kokia šiuo metu yra situacija ir kaip spręsti kylančias problemas. Baltijos kampanijos koordinatorė Emma Källqvist susirinkusiuosius supažindino su jos atstovaujamos organizacijos veikla.
Jūrų biologė pabrėžia, kad jų organizacija renka duomenis apie nelegalią žvejybą, žvejybą, kuri vykdoma nepildant žvejybos žurnalų ir žvejybą, kuri vyksta neturint šalies vėliavos bei identifikacinių ženklų, t. y. laivai žvejoja bet kur ir bet kada. Tačiau organizacijos darbas yra ne patiems vykdyti teisingumą, o surinkti įrodymus, kada žvejybinė veikla iš tiesų yra neteisėta ir perduoti šiuos faktus atsakingoms institucijoms.
Tarp atsitiktinių laimikių – rykliai
„Black Fish“ atstovės teigimu, jai yra tekę atlikti stebėtojos vaidmenį viename Japonijos kompanijos laivų, kurie žvejoja žuvį surimiui ( žuvies mišiniui, naudojamam sušių baruose – red. past.) Jie nebežvejoja tam tikrų žuvų, nes jų paprasčiausiai nebėra dėl pernelyg intensyvios žvejybos.
„Dirbau šiame laive kurį laiką ir pastebėjau, kad jie tinklais tarp atsitiktinių laimikių pagauna net ryklių. Tačiau žvejai nėra itin pareigingi, kad praneštų, ką pagauna. Tonos žuvų kažkur „pradingsta“.
Viena mano kaip biologės, dirbančios laive, pareigų, buvo patikrinti, kiek žuvies pagaunama iš tikrųjų ir kiek užrašoma į žvejybos žurnalus. Daugybę kartų šie skaičiai nesutapdavo“, - savo patirtimi dalijosi E. Källqvist.
„Viena priežasčių, kodėl žvejybos pramonė tokia sėkminga, - technologijos. Jos per pastaruosius 25-30 metų sparčiai vystosi. Šiandien komercinė žvejyba nėra vykdoma su meškerėmis, ji vyksta nusistačius konkrečius žvejybos taškus. Žvejybiniai laivai turi specialią įrangą, kuri gali parodyti, kur kokios žuvys gyvena“, - pasakojo jūrų biologė.
Jos teigimu, nepaisant patobulėjusių technologijų, komercinės žvejybos metu į tinklus patenka ne tik tos žuvys, kurios yra pagrindiniai taikiniai, bet ir daugybė kitos žuvies, kuri laikoma menkaverte – t. y. neturi komercinės vertės, pirkėjai tokios žuvies nenori ir neperka. Ir kas labiausiai stebina, kad atsitiktinės žuvys sudaro net 40 proc. viso sugaunamo laimikio!
„Įstatymai neleidžia tokios žuvies išpilti per bortą atgal į jūrą, tačiau realybėje, ypač ne ES šalyse, taip dažniausiai ir daroma. Aš, kaip jūrų biologė, noriu žmonėms pasakyti, kad atsitiktinai pagaunama žuvis nėra tik maistas, tai yra laukinė gyvūnija“, - teigė paskaitos pranešėja. Ji vardija žuvų rūšis, kurios yra pagaunamos atsitiktinai, tarp jų daugybė tokių, kurios priskiriamos prie nykstančių. Ir to viena priežasčių – būtent komercinė nelegali žvejyba.
Baltijos jūra – po padidinamuoju stiklu
Mėnesį laiko (rugpjūtį) organizacija „Black Fish“ dirbo vakariniame Švedijos krante, tirdama uostų veiklą. Aplankyta 100 įmonių, trečdalyje jų buvo vykdoma įtartina veikla. Šiuo metu surinkti duomenys yra apdorojami ir bus rengiama ataskaita, kurią tikimasi perduoti kitoms atsakingoms organizacijoms arba valdžios atstovams, kad toliau tirtų šiuos atvejus.
„Mes viską stebime, tiriame, dokumentuojame, darome nuotraukas, mes neatliekame kontrolės, neiname į tiesioginį kontaktą su žvejybos laivų atstovais, nekeliame jiems priekaištų, nesiimame fizinių veiksmų. Vykdome švietėjišką veiklą, dalijamės surinkta informacija ir norime bendradarbiauti su kitomis organizacijomis, nes tik dirbdami kartu galime išspręsti nelegalios žvejybos jūrose problemą“, - sakė viešnia iš užsienio.
Tvari žvejyba – kas tai?
„Labai įdomus žodis balansas (jis naudojamas tvarios žvejybos apibrėžime – red. past.). Balansas nereiškia saugaus buvimo vietoje pusėje, jis siejasi su ėjimu tiesiai, stengiantis nenukrypti nė į vieną pusę. Ar neturėtume būti labiau tikri, įsitikinę, kad ekologinė sistema yra apsaugota negu tik balansuoti ties tokiu įsitikinimu? Tvari žvejyba – kas tai? Dėl nelegalios žvejybos mastų yra dideli juodi skaičiai, kurių mes nežinome. Nepaisant to žvejybos kvotos yra išdalijamos, žuvis sugaunama ir tada sertifikuojama. Kaip mes galime sertifikuoti produkciją, kai neturime visos reikalingos informacijos, neturime visų reikiamų skaičių? Kaip tokioje situacijoje galime būti tikri, kad žvejojama pagal tvarios veiklos principus? - tokius retorinius klausimus kėlė „Black Fish“ atstovė.
Ji sako, kad moksliškai nėra įmanoma pagrįsti tvarios žvejybos sąvokos, kol nėra surinkta pakankamai įrodymų, kokie iš tiesų yra legalios ir nelegalios žvejybos mastai.
Nelegalius tinklus filmuoja bepiločiai lėktuvėliai
„Bendradarbiaudami galime atlikti prideramą žvejybos laivų kontrolę, sargybą ir ištraukti į dienos šviesą nelegalios veiklos atstovus, kad jie sulauktų teisingumo“, - taip dviejų nevyriausybinių organizacijų misiją apibūdina „Shadowview“ atstovai.
Kviečia tapti „inspektoriais“
Tam, kad nelegalios žvejybos mastai mažėtų visos Europos mastu, reikia visų piliečių įsitraukimo ir aktyvaus dalyvavimo. Po Baltijos šalis keliaujanti ir viešas paskaitas skaitanti organizacija „Black Fish“ kviečia prisijungti visus norinčiuosius ir plačiau paaiškina, kaip tai galima padaryti.
„Neturite būtinai būti nevyriausybinės organizacijos aktyvistas, jūrų biologas, galite būti bet kas, jeigu tik jums rūpi, kas dedasi su žvejybos pramone ir žuvimi, kuri patenka ant jūsų stalo, - jūs galite padėti daugybe būdų. Turime skirtingas programas, prie kurių galite prisijungti. Drąsiname kiekvieną padėti, nesvarbu, ar jūs nardytojas, ar mama su keturiais vaikais, ar mokytojas, kepėjas, studentas – mums reikia jūsų! Viena iš programų, kurią turime – „piliečių - inspektorių“ apmokymo. Mes išmokome jus, ką reikia žinoti einant į uostus ar žuvies turgų ir pamatyti savo akimis nelegalią veiklą - tai gali būti tiek žuvis, kuri buvo pagauta nelegaliai, tiek tinklai, kurie buvo modifikuoti ar laivai uostuose, kurių ten neturėtų būti. Tai yra visiškai saugus „inspektavimas“, - patikina E. Källqvist.
Ji sako, kad toks inspektavimas jau išbandytas Švedijoje. Jį atliko 10 piliečių, atvykusių iš skirtingų šalių. Tai, anot pranešėjos, netgi dar labiau padėjo – nes kaip turistas gali daug ką pastebėti iš šalies nufotografuoti, surinkti duomenis ir praeiti pro šalį, likti tarsi nematomas.
„Tos žinios, ko mes išmokome, gali jums praversti bet kur – pavyzdžiui, atostogaujant Ispanijoje, būdami uoste galite pastebėti laivus, kurie kelia įtarimą – nufotografuoti juos ir atsiųsti mums. Viskas“, - sakė jūrų biologė.
Per ateinančius dvejus metus norima apmokyti kiek daugiau nei 100 piliečių, sutinkančių dalyvauti uostų ir turgaviečių inspektavimo programoje visoje Europoje. Norintys dalyvauti šioje programoje daugiau informacijos gali rasti čia.
Baltijos jūroje vykdys tinklų-vaiduoklių projektą
„Dauguma šių tinklų yra 10 ir daugiau metų senumo, pagaminti iš nailono, kuris labai ilgai nesuyra. Žuvis į tokius tinklus įkliūna, susipainioja ir nusikankina – mes net neįsivaizduojame, kokie tai yra skaičiai. Keletas organizacijų Baltijos jūroje atlieka fantastišką darbą išrankiodami tokius tinklus, tačiau tai užima labai daug laiko, yra brangu ir vis tiek lieka tūkstančiai tinklų, kuriuos dar reikia surasti ir ištraukti.
Taigi, kitąmet mes norime bendradarbiauti su šiomis organizacijomis ir pagelbėti atliekant šį darbą. Jeigu jūs taip pat norėtumėte prie to prisidėti, kviečiame pareikšti tokią valią ir mes jums suteiksime daugiau informacijos apie tai“, - paskaitos metu sakė E. Källqvist.