Tačiau GRYNAS.lt redakcijai kilo klausimų, ar tokiu būdu treniruojant šunį nekenkiama jo sveikatai, sąnariams.
Vos vienos minutės klipe šuo Jumpy atlieka apie 20 įvairių triukų – pavyzdžiui, šoka nuo mikroautobusiuko savo šeimininkui į rankas.
Žinoma, šuo tikrai pats vienas neišmoktų važiuoti riedlente ar šokinėti kaip tikras šuolininkas į aukštį, jei ne specifinių žinių turintis jo šeimininkas Omaras Von Mulleris.
2012-aisiais viename interviu O. Mulleris tikino, jog čia nėra jokio stebuklo – tiesiog reikia rasti tinkamą šunį ir tuomet praleisti ilgas valandas jį treniruojant.
„Šunis treniruoju jau apie 30 metų, - sakė Jumpy šeimininkas. - Jei norite, kad jūsų šuo demonstruotų įspūdingus triukus, mano patarimas būtų nuolat su juo praktikuotis, treniruotis, mokytis nuosekliai.“
Vaizdo klipų portalo youtube.com lankytojai po šiuo vaizdo įrašu žarsto pagyras šuniui ir jo treneriui ir tikina, jog nori Jumpy išvysti kokiame nors filme.
Užsienio portaluose jau skamba įvertinimai, „šis šuo važinėja riedlente geriau, nei daugelis iš jūsų“, arba „šunį nerti į baseiną išmokė Michaelas Phelpsas“.
Veterinaras: šuns saugumas priklauso nuo šeimininko proto
Tiesa, tarp pagyrų kartais nuskamba ir grasinimų, jog šeimininkas ir šunų treneris Omaras Mulleris turėtų būti teisiamas už žiaurų elgesį su gyvūnais. Sutiksime, jog šuo pats tikrai nesugalvotų pasivažinėti riedlente per tramplinus, ar stačiomis su paspirtuku.
Veterinaras Vytautas Baranauskas, anksčiau pats treniravęs savo šunį aukštiems šuoliams (nes tokios buvo populiarios šunų varžybos) teigia nesmerkiantis šio trenerio, tačiau pabrėžia, jog į ekstremalias situacijas netreniruoto šuns stumti nereikėtų.
„Traumų šuniui visada gali pasitaikyti. Šuo taip pat gali neapskaičiuoti savo jėgų, juk jis vykdo šeimininko komandą. O šeimininkas gali pastatyti per didelį aukštį, duoti per sunkią užduotį“, - kalbėjo veterinaras.
Jis teigė jaunystėje treniravęs savo šunį, jam kartais tekdavo šokti žemyn ir nuo dviejų metrų kliūties.
„Taip yra tikimybė traumuoti sąnarius. Ir arkliams šokinėjant per kliūtis taip gali nutikti“, - kalbėjo veterinaras.
Paklaustas, ar galima treniruoti šunis važinėti riedlente, V. Baranauskas tokias treniruotes prilygino cirko žvėrių pasirodymams.
„Reikėtų žiūrėti į konkretų atvejį. Žinoma, gyvūnas gali nuo riedlentės nukristi, užsigauti. Viskas priklauso nuo šeimininko proto, iš tiesų. Aš gal pirmiausia atsižvelgčiau į gyvūno saugumą, stebėčiau, koks tos riedlentės greitis. Ar ji rieda nedideliu greičiu, ar su visu šunimi nustumiama nuo kalno?, - svarstė veterinaras ir šunų veisėjas. - Kas kita su čiuožimu banglente. Tai gal ir linksma, nes čia jau šuo negali užsigauti, dažniausiai čiuožia su šeimininku. Kartais juk šunis ir dviračio krepšyje vežasi. Apskritai nematau didelės bėdos tokiose treniruotėse, kol tai neperžengia tam tikrų saugumo normų. Žinoma, visi tie dalykai – tai šeimininko užgaida. Gyvūnas, kaip ir žmogus – irgi krenta ir gali ką nors susilaužyti. Tačiau kita vertus, šunys ir roges tempia, ir bėga greičiui, ir šokinėja į aukštį. Kai kurie šunys naudojami sportui.“