Nukirto dvi egles
Savo laiške moteris rašė:
„Kreipiuosi į jus Taikos g. 104 ir Rygos g. 30 namo vardu. 2024 gruodžio 2 d. Vilniaus mieste, Rygos g. 28 sklype buvo nukirsta eglė, o gruodžio 4 d. buvo nukirsta antra eglė.
Kirtėjai atsisakė pateikti kirtimo leidimą, apie leidimą kirsti egles pranešė tik žodžiu.
Gruodžio 3 d. apie eglių kirtimą buvo pranešta bendruoju pagalbos telefonu su prašymu patikrinti, ar kirtimas vykdomas legaliai. Pranešimas buvo užfiksuotas.
Gruodžio 4 d. buvo paskambinta į Vilniaus miesto savivaldybės Miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyrių. Išsiaiškinta, kad šiuo adresu nėra užregistruota jokio leidimo kirsti medžius. Nukirstų medžių skersmuo yra per 25 cm, o tai reiškia, joms kirsti reikalingas leidimas ir kirtimas yra nelegalus.“
Gyventoja rašė, kad paskambinus į savivaldybės viešosios tvarkos skyrių, jai buvo liepta užregistruoti pažeidimą www.tvarkaumiesta.lt, tačiau nebuvo paaiškinta, ar bus imtasi veiksmų apsaugoti likusius medžius ir nubausti pažeidėjus.
„Prašome mums padėti išsaugoti egles, nes tam skirtos įstaigos nesiima jokių veiksmų, o eglės per kelias dienas bus iškirstos ir išdalintos aplinkiniams miestams. Šiandien nukirsta eglė išvežta puošti Elektrėnų“, – teigė moteris.
Leidimų nereikėjo
Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) informavo, kad aplinkosaugos pareigūnai gruodžio 4 ir 5 d. atliko vietos apžiūrą, eglių matavimus ir nustatė, kad medžiai nukirsti teisėtai.
„Sklype Rygos g. 28, Vilniuje per apžiūrą buvo užfiksuotos dvi nupjautos eglės, kurių apskaičiuotas skersmuo 1,3 m aukštyje buvo 18,57 cm ir 17,03 cm.
Pagal Vyriausybės patvirtintus kriterijus, kuriuos atitinkantys medžiai ir krūmai priskiriami saugotiniems želdiniams, sąrašą nupjautos eglės nėra priskiriamos saugotiniems želdiniams, kadangi žemės sklypas, kuriame augo eglės Registrų centro duomenimis priskirtas komercinės paskirties objektų teritorijoms, o eglių skersmuo nėra 20 cm ir didesnio skersmens“, – buvo rašoma departamento atsakyme.
Vilniaus miesto savivaldybė taip pat patvirtino, kad kirsti medžius buvo galima ir leidimų nereikėjo.
„Tai yra privatus sklypas, o privačiuose sklypuose, pagal galiojančius teisės aktus, saugotinos 20 cm ir didesnio skersmens eglės, matuojant 1,3 metro aukštyje. Šiuo atveju nupjautos eglės buvo nesaugotinos, joms šalinti leidimo nereikėjo.“
Kas puošia Elektrėnus
Gyventoja mano, kad viena eglių buvo įžiebta Elektrėnuose.
Elektrėnų seniūnas Antanas Šalkauskas informavo, kad miesto eglės pristatymu rūpinosi viešąjį konkursą laimėjusi įmonė „Švenčių studija“.
Susisiekus su jos vadove Jolanta Tūraite, ji paaiškino, kad eglutė buvo užsakyta iš įmonės „Stebulė“.
„Nupirkome paslaugą kirtimo ir atgabenimo į Elektrėnus. Kiek žinau, tas sklypas yra atlaisvinamas, yra ne tik mūsų eglutė, bet ir kitos nukirstos. Buvo pasiūlyta, iš kokių eglių galime rinktis. Viena jų buvo iš šios vietos. Siūlyta ir eglutė iš Elektrėnų, bet ji buvo per plati mūsų projektui“, – sakė ji.
Primena taisykles
AAD primena, kad želdinių, augančių ne miško žemėje, priežiūros, apsaugos ir tvarkymo taisykles nustato Želdynų įstatymas. Pirmiausia reikia atkreipti dėmesį, kad pagal šį įstatymą ne tik kertant, bet ir intensyviai genint – tai yra pašalinant daugiau nei 30 proc. lajos – saugotinus medžius ar krūmus būtina gauti savivaldybės leidimą.
Norint įsitikinti, ar žemės sklype augantis želdinys nėra priskirtas saugotinam, kiekvienu konkrečiu atveju reikėtų pasitikrinti Vyriausybės patvirtintame kriterijų, kuriuos atitinkantys medžiai ir krūmai priskiriami saugotiniems želdiniams, sąraše.
Jame nurodyta, kokioje vietoje, kokios rūšies ir kokių skersmens bei aukščio parametrų želdiniai priskiriami saugotiniems.
AAD yra parengęs želdinių priežiūrai, tvarkymui ir apsaugai skirtą atmintinę, kurioje rasite naudingos informacijos.
