Tokį būdą mažinti į atmosferą išmetamų teršalų kiekį siūlantis britų CO2 pėdsako skaičiavimo ekspertas Mike'as Bernersas-Lee mano, kad jei dabar produktų kainas lyginantys vartotojai lygintų ir skirtingų produktų paliekamą teršalų pėdsaką, bent dalis jų galėtų panorėti pakeisti kai kuriuos savo įpročius.
Jis pabrėžia, jog kurio nors produkto pėdsakas įspaudžiamas ne tik jį gaminant ir gabenant, bet ir išgaunant gamybai reikalingas medžiagas bei kitų susijusių procesų metu, todėl vartotojų supratimas „neprivalo būti visiškai tikslus, bet turi būti pakankamai geras“.
Tyrėjo vertinimu, tipinio brito poreikiams tenkinti per metus į atmosferą išmetamas 15 tonų anglies dioksido ekvivalentas. Tai apie trečdalį daugiau nei oficialūs skaičiavimai, kuriuose neatsižvelgiama į už šalies ribų paliekamą importuojamų prekių anglies pėdsaką. Lietuvoje vienam gyventojui tenkantis šiltnamio dujų kiekis, oficialiais duomenimis, 2006 metais siekė 6,85 tonos.
Vynas lenkia cementą
„Google“ kompanija viešai skelbia, kad viena užklausa, įvesta jos elektroninės paieškos sistemoje, lemia apie 0,2 gramo emisiją.
Knygoje „Kiek blogi bananai? Visko anglies pėdsakas“ („How Bad Are Bananas? The carbon footprint of everything“) ir dienraščio „The Guardian“ skiltyje savo skaičiavimus skelbiantis M. Bernersas-Lee savo ruožtu nurodo, kad vienas elektroninis laiškas be didesnių prisegtų dokumentų vertintinas 4 gramais.
Tačiau nors tai sudarytų tik vieną šešiasdešimtąją popierinio laiško emisijos, elektroninių laiškų išsiunčiama tiek kartų daugiau, jog tyrėjas besiklostančią padėtį vadina puikiu pavyzdžiu, kai technologijų pažanga gali lemti ne mažesnį, o didesnį anglies pėdsaką.
Tuo metu šlapių rankų nusišluostymas viena popierine servietėle, jo teigimu, palieka 10 gramų, o džiovinimas tipiniu džiovintuvu – apie 20 gramų anglies pėdsaką.
Vyno butelio, paprastai importuojamo iš toli, pėdsakas tipiškai kilogramą viršija. Panašiai pora batų lenkia kilogramą plieno. Įrengtas plaukimo baseinas dėl reikiamos priežiūros gali aplenkti automobilį.
Už milijoną tonų didesnius anglies išmetimus į atmosferą, anot brito, gali sukelti vulkanas, pasaulio futbolo čempionatas, karas.
Bananai Valentino dienai
Šv. Valentino dienai iš Olandijos šiltnamių į Didžiąją Britaniją atgabentos vienos raudonos rožės pėdsakas gali būti 2,1 kilogramo - toks pat kaip 4,5 kilogramo bananų, nes šie auginami ne šiltnamiuose, nepakuojami ir dažniausiai transportuojami laivais, o ne oru. „Jei norėtumėte pabandyti ką nors nauja, aš pats pažįstų kai ką, kas per Valentino dieną romantiškai įteikė kekę bananų ir viskas praėjo sėkmingai“, - pasiūlo M. Bernersas-Lee.
Vieno mėsainio anglies pėdsakas įvertintas vidutiniškai 2,5 kilogramo. Tuo metu vienam plastikiniam pirkinių maišeliui tenka nuo 5 iki 50 gramų emisija. Anot tyrėjo, maišelis paprastai sudaro vos vieną tūkstantąją visų vienu apsipirkimu išsirinktų produktų anglies efekto.
Jis nurodo, kad vartotojams reikia suvokti ir kitus faktorius, nes tie patys plastikiniai maišeliai sunkiai suyra, sukelia pavojų gyvūnijai, užteršia vandens šaltinius. Savo suskaičiuotus anglies pėdsakus britų tyrėjas taip pat lygina su „pirmuoju pasaulio žemėlapiu“, kurį reikia gerokai tobulinti, tačiau jis esą vis tiek padeda suvokti pagrindines gaires.
Šveicarai užsienyje palieka pusę emisijų
JAV Carnegie instituto mokslininkai šiemet paskelbė, jog daugiau nei trečdalis su prekių ir paslaugų vartojimu išsivysčiusiose valstybėse susijusių emisijų į orą išmetamos už tų valstybių sienų. Šveicarijoje ir kai kuriose kitose nedidelėse pažangiose šalyse tokios emisijos sudaro daugiau nei pusę.
JAV vienas asmuo suvartoja prekių ir paslaugų, kurios užsienyje palieka apie 2,5 tonos anglies pėdsaką. Europoje rodiklis gali viršyti 4 tonas. Dauguma tokių emisijų tenka besivystančioms šalims, ypač Kinijai, kuri prieš kurį laiką pralenkė JAV kaip daugiausia teršalų į atmosferą išleidžianti šalis.
Šiuo metu pagrindinis pasaulio kovos su klimato kaita dokumentas yra Jungtinių Tautų Kioto protokolas, kuriame numatyti valstybių įsipareigojimai mažinti klimatą kaitinančių dujų emisijas. Jungtinės Tautos emisijas skaičiuoja pagal tai, kurios šalies teritorijoje jos pateko į atmosferą. Šią sistemą remiantieji aiškina, jog valstybės, gaminančios produkciją, laimi pajamas ir darbo vietas, todėl ir turi prisiimti atsakomybę.
Kiekvienam gyventojui atskirai, M. Bernerso-Lee teigimu, plačiau suvoktas anglies pėdsakas galėtų padėti „atsikratyti šiukšlių“. „Gali būti, kad tai mėsainiai, gali būti, kad tai skrydžiai į tolimus kraštus, kur nuvykę iš tiesų tik stengiamės, kad mūsų patirtys kuo mažiau skirtųsi nuo gyvenimo namie. Iš tiesų likę namie galbūt galėtume atostogauti pora dienų ilgiau“, - aiškina jis.