Apsirūpina sėkla patys
Kodėl atsiranda poreikis patiems auginti sėklas? „Daržininkai yra pastebėję, kad iš savos sėklos užauginti augalai būna sveikesni, atsparesni ligoms ir kenkėjams, geriau prisitaikę prie mūsų klimato“, - aiškina gamtinės žemdirbystės žinovas ir pradininkas Lietuvoje Saulius Jasionis.
„Mes auginame sėklas spartietiškomis sąlygomis. Nenaudojame nei trąšų, nei kitų cheminių medžiagų. Todėl jos būna švarios, iš jų užauga sveikas augalas, iš jo gauname sveiką produktą. Be to, pats pasiruošęs sėklų žmogus tampa savarankišku, nepriklausomu nuo prekybininkų, gali pats apsirūpinti maistu“, - tikina S.Jasionis.
Todėl jau trečius metus vasario 16 dieną rengiami sėklų mainai, kasmet kitame mieste. Pernai jie vyko Kaune, šiemet – Vilniuje. Prieš metus susirinko apie 100 žmonių, o šiemet antra tiek. Tik maždaug dešimtadalis iš jų atsiveža savos perteklinės sėklos, kurios patys nebesunaudoja ir ją dalina, o likusieji atvažiuoja jos pasirinkti. Taigi, mainai – ne visai tikslus pavadinimas.
Ieško kokybiškų veislių
Atvyksta ir kolekcionieriai, kurie domisi viena ar keliomis kultūromis, ieško retesnių jų veislių, bendraminčių. Tačiau jų nėra daug. Koks bebūtų mainų tikslas, pinigai juose necirkuliuoja. „Tai tikrai nesudaro konkurencijos stambiesiems sėklų prekybininkams“, - teigia S. Jasionis.
Dar vienas tikslas, kurio siekiama patiems auginant sėklas ir jomis keičiantis – plėsti žemės ūkio bioįvairovę. Senosios daržovių, vaisių veislės nyksta, jas keičia naujos. Kuo jos naujesnės, tuo prastesnės, pastebi gamtinės žemdirbystės žinovas. Senosios yra kokybiškesnės, nors gal joms trūksta prekinės išvaizdos, arba jos prasčiau laikosi ir dėl to neturi paklausos.
Savo ruožtu gamtinės žemdirbystės, kuria Lietuvoje rimtai užsiima apie porą šimtų žmonių (mėgėjų, pradedančiųjų gali būti keli tūkstančiai) rate jaučiama tendencija ieškoti kokybiškų veislių. Jos atkeliauja iš įvairių šalių, dažniausiai iš Rusijos ir iš JAV. „Tikrai turime nemažai sukaupę tokių veislių, kurių niekur nenusipirksi, gali tik dalintis“, - sako S.Jasionis.
Pataikauja masiniam skoniui
Augalų kolekcionierė alytiškė Loreta Ažukienė mano, kad stambieji prekiautojai sėklomis pataikauja masiniam skoniui, jiems nereikia įvairovės, nes dauguma žmonių perka tik labai geras, žinomas veisles, o naujienomis ar retenybėmis nesidomi.
Kolekcininkė domisi ir retesnių veislių agurkais, tačiau sudėtinga gauti jų sėklų, todėl jų kolekcija kur kas mažesnė. Šį pavasarį ji pirmą kartą sodino vietnamietiškus agurkus ir agurkus - gyvates. Pasėjo ir 7 rūšių pupelių. Sėklų L.Ažukienė ieško Rusijoje, JAV, yra atkeliavusių iš Kanados ir net iš Izraelio.
„Rusijoje yra galimybė kiekvienam žmogui auginti ką jis nori, parduoti, todėl ten didelė rūšių įvairovė. Lietuvoje viskas labai suvaržyta, skatinant pirkti sėklas tik iš parduotuvių. Net kelių sėklų ar sodinukų negali parduoti, jei neįteisinsi šios veiklos. Todėl nebent kokiam besidominčiam žmogui galiu dovanoti retesnių veislių sėklų ar keistis jomis“, - teigia sodininkė.
Kaupia savo sėklų banką
Parduoti dalį sėklų jai būtų aktualu, nes taip padengtų bent dalį jų įsigijimo išlaidų. Kai kurios retų rūšių sėklos keliauja iš rankų į rankas, iš šalies į šalį, todėl yra gana brangios. Kasmet retesnėms veislėms ji išleidžia po kelis šimtus litų. Bandymai įsiteisinti šią veiklą buvo nesėkmingi, nes L.Ažukienė neatitiko įstatymuose numatytų tiekėjams taikomų reikalavimų.
Yra Lietuvoje bendrovių, kurios prekiauja retesnėmis sėklomis, tačiau brangiau už jas sumokėjęs nesi tikras, kad išdygs tas augalas, kurį pirkai. Kartą vietoje retesnės rūšies paprikos išaugo visai ne tokia. Todėl jau senokai sėklų kolekcionierė nėra pirkusi parduotuvėje.
Moteris jau ne vienerius metus kaupia savą sėklų banką. Jį papildys ir šiemet įsigytos net 70 naujų rūšių augalų sėklos, kurių po 10 vienetų atideda. Tų krepšiukų su sėklomis turi jau tiek, kad nebesuskaičiuoja. Vien tik pomidorų bus apie 200 rūšių. Pasak jos, pomidorų sėklos išlieka daigios netgi laikomos kambario temperatūroje apie 8 metus. Dalis išdygsta ir po 10 metų.
Sodininkė anksčiau kolekcionavo retesnius dekoratyvinius augalus, gėles, bet pastaraisiais metais labiau domisi daržovėmis, įdomesnėmis žolėmis. Dažnai mainai jų sėklomis ar sodinukais, šakelėmis vyksta tarp sodo kaimynų.
Griežtai reglamentuota
Pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus savo reikmėms sėklas auginti niekas nedraudžia, tačiau dalinti jas kitiems, net jei neimi už tai pinigų, tiesiog dovanoji – tai jau įstatymo pažeidimas. Ūkininkai piktinasi, kad taip ginami stambiųjų prekiautojų sėklomis interesai, o jie tokiu būdu yra verčiami nori nenori pirkti sėklas būtent iš jų.
Valstybinės augalininkystės tarnybos Augalų dauginamosios medžiagos skyriaus vedėjos pavaduotojas Eduardas Lemežis paaiškino, kad pagal Augalų sėklininkystės įstatymą mainymasis dauginamąja medžiaga (taip vadinamos sėklos) laikomas perdavimu tretiesiems asmenims ir prilyginamas jų tiekimui į rinką, kitaip tariant pardavimui.
Dauginti ir tiekti sėklą gali tik atestuoti tiekėjai, įtraukti į atestuotų dauginamosios medžiagos tiekėjų sąrašą. Siekiantis tokiu tapti pareiškėjas privalo būti įregistravęs ūkininko ūkį Ūkininkų ūkių registre arba juridinį asmenį Juridinių asmenų registre, įregistruotas Lietuvos Respublikos fitosanitariniame registre, jei tai numatyta teisės aktuose, aiškina specialistas.
Taip pat privalo turėti techniką ir įrangą, reikalingą dauginamajai medžiagai išauginti, paruošti, fasuoti, sandėliavimo, gamybines ir (arba) kitas patalpas. Ši procedūra trunka apie 30 dienų nuo paraiškos pateikimo datos. 2013 m. gegužės 15 d. duomenimis Atestuotų dauginamosios medžiagos tiekėjų sąraše yra 198 tiekėjai.
Gali skirti baudą
Vieni prekiauja savo padauginta ir paženklinta sėkla, kiti – padauginta ir paženklinta kitų tiekėjų. Rinkai galima tiekti tik sertifikuotą javų, sėklinių bulvių, pašarinių augalų, runkelių, aliejinių ir pluoštinių, grikių, daržovių sėklą, komercinės kategorijos pašarinių, aliejinių ir pluoštinių augalų sėklą ar patvirtintą kaip standartinės kategorijos daržovių sėklą.
Sėklos, kuri neatitinka nustatytų privalomųjų kokybės reikalavimų, tiekimas užtraukia įspėjimą arba baudą individualia veikla besiverčiantiems fiziniams asmenims nuo 20 iki 100 litų, įmonių darbuotojams – nuo 150 iki 300 litų, ir pareigūnams – nuo 500 iki 1 000 litų.
„Savo ūkyje užaugintą sėklą, kuri nepraėjo sertifikavimo proceso ar nėra patvirtinta kaip daržovių standartinės kategorijos sėkla (ūkinę sėklą), ūkininkai gali naudoti tik savo ūkio reikmėms. Siūlydami pirkti ją kitiems pardavėjai paprasčiausiai klaidina žemdirbius, nes ji neatitinka kokybės reikalavimų”, - komentuoja Valstybinės augalininkystės tarnybos atstovas.
Kokybės pažeidimai reti
Tai kuri sėkla nekokybiška – padauginta ūkininkų, daržininkų ar parduodama parduotuvėje? Valstybinės augalininkystės tarnybos Augalų dauginamosios medžiagos skyriaus vedėja Marija Alechnovič sako, kad į rinką tiekiama tik sertifikuota dauginamoji medžiaga, tai reiškia, kad ji patikrinta laboratorijose. Tiekėjai turi dokumentus, kad ji atitinka kokybės reikalavimus.
Papildomai tikrinamos visos sėklų siuntos, imami mėginiai ir iš parduotuvių, per 2012 metus buvo atlikta 200 planinių patikrinimų. Neplaniniai patikrinimai (66) buvo atlikti pagal skelbimus spaudoje apie siūlymus pirkti nesertifikuotą sėklą. Kokybės pažeidimų nustatoma retai. Per pastaruosius metus nepasitaikė atvejų, kad būtų kreiptasi dėl Lietuvoje išaugintos ir sertifikuotos sėklos kokybės. „Raginame pirkėjus pranešti mums, jei įsigijo nekokybišką sėklą ar neatitiko rūšis, bet nei vienas dėl to nesikreipė“, - aiškina M.Alechnovič.
Jos teigimu, besimainantys tarpusavyje savo pačių padauginta sėkla ūkininkai, sodininkai ar daržininkai mėgėjai už tai Lietuvoje tikrai nebaudžiami. Tačiau tarnyba stebi skelbimus ir tikrina, ar koks nors neatestuotas asmuo neprekiauja sėklomis, o tokį faktą nustačius taikoma administracinė atsakomybė, numatyta įstatymuose.