Didelė dalis gyventojų, pirkdami maistą, dairosi mažesnių kainų. Vieni ieško nuolaidų parduotuvėse, kiti traukia į turgų. Vargu ar dažnas dėl šios priežasties eitų į ūkininkų turgelį ar ekologiškų produktų parduotuvę. Bet įsitikinimas, kad čia brangiau, ne visada teisingas, skelbia Lzinios.lt.
Ūkininkų turgelių iniciatoriaus, Žemės ūkio kooperatyvo „Lietuviško ūkio kokybė“ direktoriaus Mindaugo Maciulevičiaus teigimu, kainas ūkininkų turgeliuose lemia keletas veiksnių: ne tik išlaidos, patirtos auginant ar gaminant, degalai, bet ir ūkio dydis (mažesnieji gali išsiversti su šeimos narių pagalba, nesamdydami darbininkų), Europos Sąjungos parama, PVM (pavyzdžiui, Lenkijoje jis yra gerokai mažesnis), net prekybos vieta.
„Kainos Vilniuje būna didesnės ne dėl to, kad ūkininkai gudrauja. Aplink Vilnių nėra daug derlingų žemių ir ūkininkaujančių žmonių, jie važiuoja iš Ukmergės, Marijampolės. Nėra didelės konkurencijos. Tai natūraliai sukelia kainas. Trimituojame ūkininkams, kad Vilniuje – didelės kainos, bet jų nesulaukiame. Kaune didesnė konkurencija normalizuoja kainas. Didesnis pasirinkimas, daugiau klientų, taigi kainos, nors ir nedaug, yra mažesnės.‟
Anot pašnekovo, iš atokiau važiuojantys ūkininkai priversti nemažai išleisti degalams. Tačiau parduodamos daržovės ar mėsos gaminio kainą padiktuoja paklausa ir pirkėjų piniginių storis. Kartu jis atkreipė dėmesį, kad dažnas ūkininkas mielai derasi, o jei ne, papildomai įdeda kokį obuolį ar porą bulvių. Taip jie bando susidraugauti su pirkėju ir rasti nuolatinių klientų.