Kaip apsaugoti augintinius nuo erkių platinamų ligų?

Vos atšilus orams pabudo erkės ir šiuo metu jau yra prasidėjęs jų aktyvumo pikas, kuris tęsis iki spalio mėnesio. Tad leidžiant laisvalaikį parkuose, pamiškėse ir net vaikštinėjant takais, šalia kurių auga aukšta žolė, tiek į žmogaus, tiek į jo augintinio kūną gali įsisiurbti erkė. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) primena, kad užkratą nešiojančios erkės sunkiomis ir net mirtinomis ligomis gali užkrėsti žmones, šunis, kates, kitus šiltakraujus gyvūnus ir pataria, kaip to išvengti.

Šunims ir katėms dažniausiai nustatoma babeziozė

Itin pavojingos erkės pavasarį, nes išlindusios iš dirvožemio, kuriame žiemojo, aktyviai ieško maisto – žmonių ir gyvūnų kraujo. Pavasarį maitinasi jaunos erkės, vadinamosios nimfos, kurios yra labai mažos, todėl net įsisiurbusias sunku pastebėti. Šios kraujasiurbės gali platinti daugybę virusinių ir bakterinių ligų sukėlėjų. Naminius gyvūnus erkės gali apkrėst net 15 ligų.

Iš visų augintinių erkės bene pavojingiausios šunims. Lietuvoje keturkojams dažniausiai diagnozuojama babeziozė. Tai į maliariją panaši liga, sukeliama babezijomis vadinamų kraujyje parazituojančių pirmuonių. „Įsisiurbus erkei, babeziozės sukėlėjai patenka į šuns kraują ir ardo eritrocitus (raudonuosius kraujo kūnelius), todėl praėjus parai ar dviem, gyvūno būklė pradeda blogėti. Jis tampa vangus, apatiškas, praranda apetitą, pradeda karščiuoti, gali vemti ar viduriuoti. Vėliau šlapimas tampa rudos arba kraujo spalvos, o gleivinės – blyškios arba gelsvos, išsivysto kepenų, inkstų nepakankamumas ir gyvūnas gali mirti“, - sako Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Serologinių tyrimų skyriaus vedėja Jūratė Buitkuvienė.

Babeziozei jautresni jauni šunys, taip pat gyvūnai nusilpusia imunine sistema, turintys daug parazitų ar paveikti kitų infekcijų. Beje, persirgus babezioze, imunitetas nesusidaro.

Kartu su babezioze dažnai pasireiškia ir erlichiozė (sukelia erlichijos) ar anaplazmozė (sukelia riketsijos). Taigi, vienos erkės įsisiurbimas gali užkrėsti keletu ligų. Dažniausiai šių ligų požymiai yra karščiavimas, apetito praradimas, apatija, svorio netekimas, išskyros iš akių bei nosies, kraujavimas iš nosies ir patinusios galūnės. Kai kurie gyvūnai gali vemti, viduriuoti, kosėti, sunkiai kvėpuoti.

Dar viena liga, kurią šunims gali sukelti erkių platinamos bakterijos, - boreliozė arba Laimo liga. Ja užsikrėtus, gali išsivystyti sąnarių uždegimas ir šuo ima šlubuoti, taip pat padidėja limfmazgiai, praranda apetitą, jautriai reaguoja į prisilietimą. Ligos požymiai gali pasireikšti po infekuotos erkės įsisiurbimo praėjus 1-2 ar net 5 mėnesiams.

„Visomis minėtomis ligomis gali užsikrėsti ir katės, tačiau joms ligos simptomai būna švelnesni nei šunims. Pavyzdžiui, susirgusi Laimo liga katė dažniausiai tik šiek tiek šlubuoja ir gydoma gana greitai pasveiksta. Kačių babeziozė – sunkesnė liga. Ja užsikrėtusioms katėms dingsta apetitas, krenta svoris ir išsivysto anemija. Kartais gali pasireikšti gelta, vėmimas, sutrikti kvėpavimas. Tokios ligos kaip erlichiozė ir anaplazmozė Europoje katėms labai retai nustatomos“, - pabrėžia J. Buitkuvienė.

Įsisiurbusią erkę būtina kuo greičiau ištraukti 

Pasak VMVT Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vedėjo pavaduotojos Kristinos Stakytės, efektyviausia priemonė apsauganti augintinius nuo erkių platinamų ligų – kontakto su šiomis kraujasiurbėmis vengimas. Erkes atbaido specialūs preparatai: lašiukai, antkakliai, purškalai. Kokią priemonę naudoti konkrečiu atveju, geriausiai gali patarti veterinarijos gydytojas. Erkes atbaidančius preparatus reikėtų pirkti veterinarinėje vaistinėje.

K.Stakytė atkreipia dėmesį, kad lašiukus reikėtų lašinti ant sprando odos, praskleidus kailį, nes jie veikti pradeda įsigėrę į odą ir patekę į gyvūno kraujotaką. Pasirinkus purškalą, jį rekomenduojama purkšti tiesiai ant kailio.

Dar viena veiksminga priemonė – specialus antkaklis. Jis apsaugoti augintinį nuo erkių gali kelis mėnesius ar net pusę metų, tačiau reikėtų atkreipti dėmesį, ar antkaklį galima šlapinti. Jeigu jis per ilgas, būtina patrumpinti, kad gyvūnas nekramtytų.

Labai svarbu kiekvieną kartą grįžus iš lauko, šunį ar katę atidžiai apžiūrėti ir kuo greičiau ištraukti įsisiurbusią erkę. Neretai vien tik tai gali padėti išvengti ligos. Mat, pavyzdžiui, boreliozės sukėlėjas į gyvūno kraują patenka erkei baigiant maitintis, tai yra, nuo įsisiurbimo praėjus 2-3 dienoms.

Įsisiurbusią erkę reikia suimti pincetu kuo arčiau odos. Tam, kad ji atsikabintų, rekomenduojama pajudinti į šalis ir lėtai, sukant prieš laikrodžio rodyklę, ištraukti. Įkandimo vietą svarbu dezinfekuoti spiritiniu tirpalu. Pastebėjus ligos požymius reikėtų kuo greičiau vykti pas veterinarijos gydytoją, nes laiku pradėjus gydymą, gyvūnas dažniausiai pasveiksta.