Kaip apsaugoti medelius nuo kiškių dantų ir žiemos speigų?

Nors už lango vis dar džiugina neblogi orai, sodininkai turėtų suskubti pasirūpinti savo sodo augalais: jautresnius šalčiams – šilčiau „aprengti“, jeigu sodas neaptvertas – pagalvoti apie medelių apsaugą nuo miško žvėrelių. Kokių priemonių būtina imtis ir į ką atkreipti dėmesį GRYNAS.lt skaitytojams patarė žinomas sodininkas Kęstutis Ptakauskas.

Anot sodų specialisto, pirmiausia reikėtų pasižiūrėti, kokie sode yra medžiai – ar tai mūsų klimato augalai, ar atkeliavę iš kitų šalių. Tai nulems ir medelių priežiūrą.

„Jeigu tai yra šiltesnių kraštų medžiai, reikia stengtis juos apsaugoti nuo šalčio. Pats paprasčiausias būdas – paimti eglišakių, jais apdėti medelį, galima dar apsukti agro plėvele ir palikti. Visiems kitiems medžiams, kurie auga mūsų klimato sąlygomis, nereikia jokios apsaugos. Ypatingai spygliuočiams svarbu, kad jie prieš žiemą būtų pasisavinę nemažai drėgmės. Kadangi šiuo metu pakankamai lyja, žemė turėtų būti drėgna. Daugumai tokių medžių, jeigu prieš šalčius jie negauna drėgmės, gali nukristi spygliukai – tai ypač būdinga kukmedžiams, pušims“, - aiškino sodininkas.

K. Ptakausko teigimu, mūsų klimato sąlygos parodė, kad žiemą neatspariausi yra kukmedžiai. Sodininkai Lietuvoje nemažai turi ir japoniškų klevų, juos taip pat būtina gerai apdengti.

„Galima naudoti ne tik eglišakius, bet ir šaknis užpilti durpėmis“, - patarė sodininkas.

Specialistas pasakojo, kad lietuviai yra pamėgę ir sakuras, kurių šaknų sistemą žiemai būtina gerai „apkamšyti“.

Reikia nepamiršti ir sodo estetikos

Ne vieną sodą iki detalių išpuoselėjęs pašnekovas lietuviams siūlo savo sodui rinktis paprastesnius augalus, ypač, jei žiemą negalėsite skirti augalams pakankamai dėmesio.

„Žmonės iš principo sodui turėtų rinktis medžių rūšis, kurių žiemai nereiktų apsaugoti. Aš pats daugeliui žmonių kuriu sodus ir rekomenduoju geriau rinktis tokius augalus, kuriems žiemą nereikėtų skirti daug dėmesio. Sodo apkamšymas ir apkarstymas neduoda daug estetinio vaizdo. Mūsų tikslas, kad sodas ir žiemą atrodytų gražiai. Jeigu prisipirksime šiltesnių kraštų augalų ir visą sodą apkarstysime visokiomis šakomis, skudurais, nebus vaizdo. Aišku, jeigu žmogus turi vieną kitą retesnį augalą, jį būtina pridengti, bet reikia ir tai padaryti pakankamai estetiškai“, - aiškino K. Ptakauskas.

Nuo kiškių siūlo saugoti tvorelėmis

Žiemą augalus gali pažeisti ne tik šalčiai, bet ir įvairūs kenkėjai. Jeigu sodas netoli miško, o teritorija atvira – būtina pagalvoti apie medelių apsaugą nuo kiškių, stirnų. Sodininkas sako, kad anksčiau iš tiesų būdavę sunku medelius apginti nuo šių miško gyventojų, tačiau dabar tam yra visokiausių priemonių.

„Obelims, kriaušėms yra specialūs sintetiniai, orą praleidžiantys, įvairių dydžių pagal kamieno storį apsaugos elementai. Jais apdėjus medelius, neprarandamas estetinis vaizdas. Jie yra žalios spalvos, pagaminti iš polistirolo, iš karto turi apvalią formą – jais uždengiamas medžio kamienas, tada nei kiškis, nei koks kitas miško žvėrelis nepadarys medžiui jokios žalos“, - patikino K. Ptakauskas.

Pašnekovas teigė, kad jam nėra pasitaikę atvejų, kad medžių kamienus apgraužtų, pavyzdžiui, pelės. Tiesa, net ir tokiu atveju, kaip samprotavo sodininkas, yra įvairių medžių tepalų, apsaugančių nuo šių graužikų.

„Didžiąją žalą padaro kiškiai, stirnos, jeigu sodai yra neaptverti. Pastaraisiais metais buvo ir gana šaltos žiemos, nuo jų medžiai taip pat nukentėjo“, - kalbėjo  K. Ptakauskas.

Vieną iš lietuvių sodininkų naudojamų apsaugos būdų – kalkes – jis vertino kritiškai: „Aš to jau daug metų nedarau, bet žmonės balina kamienus, kad saulė mažiau vargintų patį kamieną, abejoju, ar jie kalkes naudoja kaip priemonę nuo graužikų“. Sodininkas tikino manantis, kad žalos medeliui kalkės tikrai nedaro, o gali būti, kad atneša ir kažkokią naudą.

„Prieš žiemą, kaip ir prieš pavasarį visus augalus reikia nupurkšti nuo grybinių ligų, nuo kenkėjų. Taip yra žymiai lengviau pasiruošti žiemai. Jeigu mes to nepadarome, kenkėjai gyvena pasislėpę po žieve, minta augalo sultimis ir sekina augalo gyvybines jėgas“, - sakė sodininkams.

Jis atkreipė dėmesį, kad tokią procedūrą medeliams geriausia atlikti, kai oro temperatūra dar būna 10-15 laipsnių šilumos.