Lietuvoje apie rūšiavimo siekį, naudą kalbama jau seniai. Vieniems tai tapo kasdiene pareiga, savotišku įpročiu, kiti nemato prasmės rūšiuoti, tad to ir nedaro. Bet yra ir dar vieni – tie kurie bando ir nori išmokti rūšiuoti. Dažniausiai tokiu aktyvumu pasižymi jaunieji moksleiviai.
Radviliškio rajono Sidabravo vidurinėje mokykloje šių metų sausio viduryje prasidėjo „Kūrybinių partnerysčių“ projektas „Kūrybos mozaika“.
Jos metu moksleiviai atlikdavo įvairias kūrybines užduotis, kurios skatino atsiskleisti visus – tiek drąsesnius, tiek ir tyliausius.
Moksleiviai ne tik žiūrėjo filmus, diskutavo, bet ir užsiėmė, kaip jie patys sakė, neįprasta veikla – šiukšlių rūšiavimu ir jų transformavimu į įvairias menines formas.
Požiūris į rūšiavimą pasikeitė
Su jaunaisiais 6A klasės moksleiviais bendravo ir į kūrybines keliones leidosi projekto kūrybos agentė Lina Užkuraitytė, architektė dizainerė Jurgita Jakubauskaitė, projektą mokykloje kuruojanti mokytoja Janina Gedvilienė, klasės vadovė Audronė Blužienė.
Moksleiviai Orinta Bondzinskaitė ir Edgaras Černiauskas pasakojo, kad kai sužinojo, jog šiukšles galima paversti kažkuo gražiu ir naudingu, nepatikėjo.
Iš pradžių moksleiviai, padedami Jurgita, pradėjo rinkti ir kaupti antrines žaliavas. Rinko plastmasinius butelius, drabužius (megztukus) ir t.t., ardė ir perkūrė seną spintą.
„Pagalvojau, kaip galima iš antrinių žaliavų padaryti ką nors gražaus... Bet, kai pamačiau, kaip šiukšlės atgimsta kitu pavidalu, tai likau nustebusi ir susižavėjusi“, – prisiminimais dalijosi Orinta.
Išardytą spintą pavertė stalo žaidimu
Mokiniai iš plastikinių butelių dugno pagamino „gėlytes“, iš kurias naudojo šviestuvų puošimui. Seni drabužiai, kruopščiai dirbant virto kėdžių „pasėdukais“.
Išardė net ir savo klasės spintą. Iš jos pasidarė stumdomą žaidimų stalą – kad galėtų su žaidimu keliauti visur. Patys ėmėsi iniciatyvos ir išdažė savo klasę.
Orinta neslėpė susižavėjimo, kad anksčiau šiukšlės buvo tiesiog šiukšlės. Dabar mergaitė svajoja, kad iš antrinių žaliavų kaip ir mokykloje, taip ir namuose turbūt bandys pasidaryti šviestuvą. Pasak jos, tėvai sakė leis.
Labiausiai berniukui patiko gaminti šviestuvus.
„Nors dabar vis pagalvoju, kad dar kažko trūksta, tik dar nesugalvoju ko, gal kažką ir rudenį (naujais mokslo metais) pagaminsim.
Kiti vis smalsaudavo ir stebėdavo, ką mes veikiame ir, kaip keičiasi klasė. Visokių kalbų pasitaikydavo, vieniems patikdavo, kitiems nelabai. Mes tiesiog nekreipėme dėmesio ir darėme“, – pasakojo moksleivis.
Miesto ir kaimo ekologija skirtumai
Projekto mokykloje kuratorė, matematikos mokytoja Janina Gedvilienė GRYNAS.lt pasakojo, kad ekologija, šiukšlių rūšiavimas mokiniams dar nėra įprastas. Tačiau moteris džiaugiasi, kad apie tai kalbama jau nuo mažens, ne tik vyresnėse klasėse.
Jos teigimu, iš pradžių pradėję rinkti šiukšles moksleiviai jų perdirbimą vertino skeptiškai. Nereikia pamiršti ir to, kad pati ekologija, jos mastai, problematika, vertinant didmiesčio ir mažo miestelio atžvilgiu, skiriasi.
„Mokykloje ekologijai skiriamas vis didesnis dėmesys. Skirtumai, jeigu palyginsime prieš 10 metų, ką moksleivis žinojo apie ekologiją ir dabar, bus akivaizdūs. Tiesa, nėra atskiros pamokos, kuri būtų skirta vien ekologijai, tačiau bendrai į pasaulio pažinimą (biologiją), geografiją, ji yra įtraukiama ir apie tai diskutuojama.
Mažesnėse teritorijose ekologijos temos ir problemos skiriasi. Jei didmiesčio mokyklose kalbėsime apie automobilių išskiriamą išmetamųjų dujų į atmosferą poveikį, tai mažesnėse, pavyzdžiui, mūsų miestelio mokyklose ta ekologija bus susijusi su užterštu šulinių vandeniu. Viskas priklauso nuo masto ir patirties su kuria susiduriama“, – pastebėjimais dalijosi pašnekovė.
„Kūrybinių partnerysčių“ projektas „Kūrybos mozaika“, tai Lietuvos bendrojo ugdymo mokykloms skirta programa.
Jos tikslas – praplėsti ir praturtinti įprastą mokymosi procesą, ugdyti mokinių ir mokytojų kūrybiškumą. Taip pat išlaisvinti vaikų kūrybiškumą, komunikuojant atkurti tikrąjį bendravimą, atverti kūrybines galias. Per komandinio darbo veiklas geriau pažinti vieniems kitus ir burti vieningą kolektyvą.