Tai atskleidė visuomenės nuomonės tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikto viešosios nuomonės tyrimo rezultatai. Šiuo tyrimu buvo siekta išsiaiškinti ES ekologiškos gamybos ženklo (EU Ecolabel) žinomumą Lietuvoje.

Jei lietuviai ir žino, kaip atpažinti ekologiško maisto ženklą, tai ant kitų ekologiškų prekių „žydinčios“ ES gėlės reikšmės daugelis nežino.

Citata
Daugiau gaminio ekologiškumą žyminčių ženklų paprastai atpažįsta moterys, aukštąjį išsilavinimą turintys, aukštesnes pajamas gaunantys apklausos dalyviai ar didžiųjų miestų gyventojai.

Tik 27 procentai tyrime dalyvavusių Lietuvos gyventojų pažymėjo, kad turi pakankamai informacijos, kaip atpažinti ekologiškus gaminius. 46 nuošimčiai apklaustųjų gaminio ekologiškumą patvirtinančios informacijos ieško ant gaminio pakuotės, kiti gi klausia pardavėjų patarimo ar sprendžia pagal bendrą gaminio išvaizdą.

Žalias objektas ant pakuotės - dar ne ekologiškumo įrodymas

Tyrimą atlikusios visuomenės nuomonės tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ vadovo Igno Zoko teigimu, tiek gaminio išvaizda, tiek ant pakuotės nurodyti ženklai gali būti apgaulingi.

„Vartotojai dažnai bet kokį žalios spalvos elementą ant gaminio pakuotės laiko ekologiškumo įrodymu, tačiau iš tiesų gaminio ekologiškumą parodo tik nacionalinių ar tarptautinių sertifikavimo įstaigų suteikti ir pripažįstami ženklai“, - teigia I. Zokas.

Sumaišties vartotojams prideda ir tai, kad skirtingoms gaminių ar paslaugų kategorijoms žymėti naudojami skirtingi ženklai.
Produkto sudėtį dažniau perskaito vyresni žmonės

„ES ekologiškumo ženklą, kuris skirtas ekologiškai gaminamiems ne maisto gaminiams žymėti, Lietuvoje atpažįsta vos ketvirtis apklaustųjų – dažniausiai moterys, aukštąjį išsilavinimą turintys ar ar didžiuosiuose miestuose gyvenantys respondentai, – atskleidžia I. Zokas. - Vis dėlto atsakymai į kitus tyrimo klausimus liudija, kad Lietuvos gyventojai per mažai supranta apie ES ekologiškos atitikties ženklą, painioja su kitais ekologiniais ar net su ekologija nesusijusiais ženklais, nežino, kokių kategorijų gaminiai gali būti juo žymimi.“

Svarbiausios tyrimo išvados:

• Kad perkamas gaminys atitinka aplinkosaugos reikalavimus, dažniau svarbu moterims, respondentams su aukštuoju išsilavinimu ir didžiausias pajamas gaunantiems žmonėms (daugiau nei 1500 litų per mėnesį vienam šeimos nariui).

• Pakankamai informacijos apie tai, kaip patikrinti, ar gaminiai atitinka aplinkosaugos reikalavimus, dažniausiai turėjo vyriausi (56 metų ir vyresni) ir aukštąjį išsilavinimą turintys apklausos dalyviai.

• Tikrindami, ar gaminys atitinka aplinkosaugos reikalavimus, sudėtį ant pakuotės dažniausiai skaito 46-55 metų apklausos dalyviai ir mažesnių miestų gyventojai. Ekologiškumo ženklų ant pakuotės paprastai ieško moterys ir 35-45 metų respondentai. Vyrai ir 26-45 metų apklausos dalyviai, spręsdami, ar gaminys atitinka aplinkosaugos reikalavimus, dažniau tiesiog pasikliauja nuojauta ar spėja iš bendros patirties.

• Daugiau gaminio ekologiškumą žyminčių ženklų paprastai atpažįsta moterys, aukštąjį išsilavinimą turintys, aukštesnes pajamas gaunantys apklausos dalyviai ar didžiųjų miestų gyventojai.
Ignas Zokas
Vartotojai dažnai bet kokį žalios spalvos elementą ant gaminio pakuotės laiko ekologiškumo įrodymu, tačiau iš tiesų gaminio ekologiškumą parodo tik nacionalinių ar tarptautinių sertifikavimo įstaigų suteikti ir pripažįstami ženklai.

• Paprašyti iš įvairių ant pakuotės sutinkamų ženklų pavyzdžių išrinkti tuos, kurie naudojami ekologiškiems produktams žymėti, daugiausia klaidų darė mažiausias pajamas gaunantys apklausos dalyviai.

Apklausoje dalyvavo 1003 aštuoniolikos metų ir vyresni Lietuvos gyventojai, ją atliko visuomenės nuomonės tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“.

Ekologiškumą patvirtinantys ženklai

1. ES ekologiškos gamybos ženklas – šio ženklo sertifikatą turinčios įmonės suinteresuotos teikti produktus ir paslaugas, kurios būtų mažiau žalingos aplinkai ir Europos vartotojams.

2. EPEAT – sistema padedanti vartotojams lengvai orientuotis ir palyginti elektronikos prietaisus, suteikiant informaciją apie žalą aplinkai ir energijos suvartojimą. Šiuo metu šis logotipas labiausiai orientuotas į kompiuterius, tačiau po truputį plėtojamas, todėl nenuostabu, jei netrukus jį bus galima išvysti ant kitokių buityje naudojamų elektronikos įrenginių.

EPEAT ženklinimą turintys kompiuteriai turi atitikti 23 aplinkos tausojimo ir minimalios taršos reikalavimus. Registruoti produktai, pagal kriterijų atitikimą reitinguojami į bronzinius, sidabrinius ir auksinius. Auksinį įvertinimą turintys prietaisai itin tausoja aplinką. Šiuo metu šį ženklą turi 40 pasaulio šalių gamintojai.

3. FSC (Forest Stewardship Council) – FSC skatina ekologišką, socialiai naudingą ir ekonomiškai perspektyvų miškų valdymą pasaulyje. FSC sertifikatas užtikrina produkto ekologiškumą, mažesnę taršą ir jo gamybą nešvaistant gamtos išteklių. FSC vertinimo sistema apima žaliavų gavimą, apdorojimą, transformavimą, gamybą ir platinimą.

4. GOTS – globalus ekologinės tekstilės standartas. Ši sistema apibendrina visus pasaulinius reikalavimus susijusius su ekologiškumu. Statusas suteikiamas stebint ir vertinant žaliavų gavybą, apdirbimą, ekologiškai ir socialiai teisingą gamybą.

5. MSC – žuvininkystės standartas. Suteikiant šį statusą atsižvelgiama į 3 pagrindinius veiksnius: žvejyba turi nesukelti grėsmės žuvų populiacijai tęsiant ją neribotą laiką; privalu išlaikyti ekosistemų įvairovę; žvejybos sistemos turi atitikti visus vietinius, nacionalinius ir tarptautinius įstatymus, be to privalo turėti lanksčią sistemą, kuri galėtų reaguoti į besikeičiančią aplinką. MSC sertifikatas užtikrina, kad žuvys yra sugautos laikantis minėtų nurodymų.

Tai tik nedidelė dalis eko ženklų. Kitą savaitę pristatysime seniausią pasaulyje eko ženklą ir kitas Lietuvos pirkėjams aktualias žymas.