Kaip atpažinti, kada šuo ruošiasi pulti?

Pastebėjus, kad šuo atsigręžia atgal, suglaudžia ausis, intensyviai laižosi ar žiovauja, geriau nuo jo pasitraukti. Tai - pavojaus ženklai, kad šiuos veiksmus netrukus pakeis urzgimas, o vėliau – ir puolimas. Šunų specialistai perspėja, kad piktai nusiteikęs šuo prieš kąsdamas gali net nesuloti ir pataria, kaip suprasti keturkojų kūno kalbą.

Kokie šuns agresijos ženklai?

„Lordžio“ šunų dresūros mokyklos dresuotoja Aušrinė Niauraitė GRYNAS.lt sakė, kad dažnai agresyvų šunų elgesį išprovokuoja patys žmonės. Todėl, jos teigimu, labai svarbu mokėti suprasti šunų siunčiamus signalus. Kai kada jie gali netgi padėti išvengti rimtų apkandžiojimų.

Visų pirma, moteris prie svetimų šunų patarė nelįsti. Jos manymu, kiekvienas šuo skirtingai sureaguoja į nepažįstamą žmogų. „Šuo visada įspėja mus, kai nenori, kad prie jo lįstume. Tačiau ne visada jo siunčiamus signalus pastebime ir suprantame. Prie šuns, kuris nenusiteikęs bendrauti, nereikėtų artintis ar bandyti jį šnekinti. Tokiu atveju šuo nesijaučia saugus prie mūsų, jaučiasi įspraustas į kampą, todėl dažniausiai puola. Juk labai daug nelaimių nutinka į namus ar į kiemą, kur gyvena šuo, atėjus svetimam žmogui“, - teigė A. Niauraitė.

Jos teigimu, tokiose vietose reikėtų elgtis ypatingai atsargiai ir šunį atidžiai stebėti. Gali užtekti to, kad netyčia prieisite per arti šuns gulto ar maisto dubenėlio ir tuomet gyvūnas, pajutęs grėsmę, gindamasis įkąs.

B. Kymantaitė

Jei situacija labai rimta, reikia ieškoti pagalio, kuris padėtų apsiginti. O jeigu neturite jokių gynybos priemonių, o šuo labai didelis, reikia šauktis pagalbos. Labai svarbu nebėgti, nes šuo tikrai vysis.

Kokie ženklai išduoda, kad šuo suirzęs ir jo geriau pasisaugoti? Pašnekovė atskleidė, kad yra keli požymiai, kurių geriau neignoruoti: „Jei matote, kad šuo atgal nusuka galvą, suspaudžia ausis, intensyviai laižosi, žiovauja, geriau pasitraukti ir eiti savais keliais. Šuo, parodydamas, kad nenori jūsų draugijos, gali purtytis ar uostyti žemę,“ - patarė dresuotoja.

Nepiktas šuo, kuris loja?

Daugelis mano, kad pirmieji agresijos ženklai yra urzgimas ir lojimas. Tačiau specialistė teigia, kad šią gyvūno reakciją galima pastebėti tada, kai visus kitus ženklus jis jau nusiuntė, bet nesulaukė jokios reakcijos.

Šunų dresavimo specialistė aiškino, kad šuo, laisvai bėgiodamas gatve, retai kada puls žmogų. Anot jos, keturkojis nėra toks, kad galvotų vien tik apie tai, ką užpulti ir apkandžioti. „Tokį elgesį iššaukiame mes patys, nežinodami, kaip teisingai elgtis“, - tikino moteris.

Taip pat ji linkusi manyti, kad prie žmogaus gatvėje pribėgęs šuo greičiausiai praeivį tiesiog apuostys ir nubėgs. Tačiau jei išsigandęs žmogus vos tik pamatęs gyvūną ims rėkti, mojuoti rankomis ar lazda, jis pats gali iššaukti šuns agresiją.

Egzistuoja klaidinga nuomonė, kad reikia saugotis tik tų šunų, kurie garsiai ir piktai loja. Pasak specialistės, tokį ženklą galima pastebėti tik prieš pat ataką: „Dažniausiai šunys prieš puldami neloja. O jei suloja ar urgzteli, tai tik prieš pat ataką. Vadinasi, tokiu atveju mes praleidome krūvą šuns siunčiamų signalų,“ - teigia A. Niauraitė.

Ką daryti, jei pastebime, kad situacija darosi sunkiai kontroliuojama? A. Niauraitės teigimu, pastebėjus, kad artinasi grėsmingai nusiteikęs šuo, reikia kiek tik įmanoma elgtis ramiau. Taip pat tokiu atveju jokiu būdu negalima bėgti ir daryti staigių judesių. „Jei matome, kad šuo atlekia nusiteikęs agresyviai, galima gultis ant pilvo ir užsidengti kaklą rankomis. Svarbiausia saugoti pilvo sritį, veidą ir kaklą. Taip sužalojimai bus mažesni“, - patarė pašnekovė.

Išgėrusiam žmogui prie šuns geriau nelįsti

Daugelį metu su šunimis dirbanti Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos asociacijos vadovė Brigita Kymantataitė taip pat teigė, kad dažniausiai šuns puolimo priežastis – ne agresyvumas, bet išgąstis. Jis kanda gindamasis, o prie to labai dažnai prisideda netinkamas žmogaus elgesys su svetimu gyvūnu.

„Į tokią situaciją (kai šuo kanda, - red. past.) šunį gali įstumti nepažįstamas žmogus ar praeivis, kai bando prieiti prie svetimo šuns. Toks elgesys nėra geras. Sako: „oi koks gražus“. Ir neatsiklausęs šeimininko žmogus pradeda gyvūną glostyti. Jei šuo baikštus, dėl tam tikrų aplinkybių ne visai socializuotas, netinkamas svetimo žmogaus elgesys jį gali išgąsdinti. Ir tada gindamasis šuo kąs. Pagrindinė šuns kandimo priežastis – baimė. Reikia paminėti, kad dažnai šunį suerzina išgėrusio žmogaus elgesys“, - pasakojo pašnekovė.

A. Niauraitė

Jei matote, kad šuo nusuka galvą, suspaudžia ausis, intensyviai laižosi, žiovauja, geriau pasitraukti ir eiti savais keliais. Šuo, parodydamas, kad nenori jūsų draugijos, gali purtytis ar uostyti žemę.

Ji įsitikinusi, kad šuo ir be žodžių gali puikiausiai įspėti, kad žmogaus elgesys jam nepatinka. Gyvūnas gali pasiųsti ganėtinai daug signalų, tačiau tikrai ne visi juos sugeba suprasti: „Kai šuo susierzinęs, jo uodega gali būti nuleista ir pabrukta. Taip pat jo nerimą išduoda nuleistos ir prigludusios ausys. Kai šuniui nemalonu, jis gūžiasi, traukiasi, šiepia dantis. Tai yra jo kalba, kai jis sako: pasitrauk! Taip pat pasigirsta ir urzgimas. O jei žmogus to nepaiso, tada šuo kanda.“

Kita vertus, B. Kymantaitė atskleidė, kad dažnai žmonės į šuns siunčiamus signalus sureaguoja priešingai nei turėtų. Tokiu atveju nelaimės išvengti sunku. „Pamatau dantis iššiepusį šunį ir jam trenkiu, kad nustotų. Tada šuo tampa agresyvus. Kai jam trenkiama tuo metu, kai jis sako atstok, gyvūnas pereina į kitą gynybos formą“, - perspėjo moteris.

Kritiniu atveju gelbėja ašarinės dujos

Ar verta išsigąsti, jei gatvėje prie žmogaus pribėgęs šuo pasitinka lojimu? Anot B. Kymantaitės toks šuns elgesys išduoda, kad jis esama situacija nėra patenkintas. Todėl ji pataria tokiu atveju apsidairyti, kur yra gyvūno šeimininkas ir sustojus stebėti šuns elgesį.

„Be abejo, kritiniu atveju negalima bėgti, mojuoti rankomis, šaukti. Visa tai iššaukia dar didesnę šuns baimę. Dėl to jis, mėgindamas gintis, gali kąsti. Reikia ramiai sustoti, nuleisti rankas ir dairytis šeimininko. Jokiu būdu šuniui negalima atsukti nugaros. Jei situacija labai rimta, reikia ieškoti pagalio, kuris padėtų apsiginti. O jeigu neturite jokių gynybos priemonių, o šuo labai didelis, reikia šauktis pagalbos. Labai svarbu nebėgti, nes šuo tikrai vysis“, - aiškino pašnekovė.

Kai kas sako, kad apsiginti nuo šuns galima specialiu ultragarsiniu švilpuku, kuris šuniui neva nepatinka. Tačiau B. Kymantaitė sakė, kad tai Lietuvoje yra naujovė. Be to, ji mano, kad švilpukas tokioje situacijoje - ne stebuklingas ginklas. Moteris svarstė, kad kai kuriuos šunis gali kaip tik paskatinti pulti. Tiesa, kai kuriuos gali ir atgrasyti.

Kaip tik todėl ji patarė geriau pasikliauti ašarinių dujų balionėliais. Tokiu atveju laikinai sutrinka šuns regėjimas ir tai gali apsaugoti jus nuo sukandžiojimo.