Kaip gyveno šeima, per metus prikaupusi vieną maišelį šiukšlių?

Šiandien atliekų problema egzistuoja visame pasaulyje: atliekų sukuriame didžiulius kiekius, o perdirbame tik nedidelę dalį. Atliekos keliauja ne tik į sąvartynus, bet ir nusėda pakelėse, miškuose, taip pat pasiekia tolimiausius ir žmonių negyvenamus gamtos kampelius - vandenynus, Arkties ledynus. Todėl vienas Kalifornijos fotografas nusprendė nuotraukose užfiksuoti įvairių amerikiečių per savaitę sukuriamą atliekų kiekį. O viena kanadiečių šeima - apversti savo gyvenimą aukštyn kojom ir pažiūrėti, kiek šiukšlių prikaups per metus labai stengdamiesi perdirbti viską, ką įmanoma.

Minėtas JAV fotografas, norėdamas labiau atkreipti žmonių dėmesį į šią problemą ir priversti susimąstyti, į atliekų krūvas paguldė ir pačius šiukšlintojus. 

Tuo tarpu vienai kanadiečių šeimai tvarkant savo namų atliekas tobulėti jau beveik nebėra kur. Jie neseniai sėkmingai baigė metų trukmės eksperimentą, kurio metu radikaliai sumažino savo neperdirbamų ir nekompostuojamų atliekų kiekį – keturių asmenų šeimos vienerių metų atliekos sutilpo vos į vieną šiukšlių maišą. 

Siekė namo parsinešti kuo mažiau pakuočių

Stacey VanderMeer

Jūs tiesiog turite nustoti neštis į namus visas tas pakuotes, kurios negali būti perdirbtos ar kompostuojamos ir kurias paskui vis tiek išmesite.

Sukuriamų atliekų, kurių negalima perdirbti ar kompostuoti, kiekį stipriai sumažinti tikrai įmanoma. Tai neseniai įrodė viena kanadiečių šeima, nusprendusi per metus į sąvartyną keliausiančių atliekų pririnkti vos vieną standartinį 75 litrų talpos šiukšlių maišą. Tokio standartinei šeimai pakanka vos vienai savaitei, geriausiu atveju - mėnesiui.

Keturių asmenų VanderMeerių šeima, kad pasiektų išsikeltą tikslą, turėjo atsisakyti nemažai anksčiau pirktų produktų, pavyzdžiui, pavienių dribsnių ir šokoladinių batonėlių, kurių plastikinės pakuotės nėra perdirbamos. Mėsą VanderMeeriai pradėjo pirkti iš vietos mėsininko, kuris mėsos gaminius supakuodavo į perdirbamą popierių. Tuo tarpu prekybos centruose mėsa dažniausiai pakuojama į plastikus, kurie Ontarijo valstijoje, kur gyvena šeima, kol kas neperdirbami.

Šeima atsisakė supakuotų vaisių ir daržovių, ėmė pirkti tik sezoninius, nesupakuotus produktus, birius produktus (pavyzdžiui, makaronus, ryžius) pirkdavo dideliais kiekiais. Maišeliai, kuriuose parduodamas supilstytas pienas, taip pat neperdirbami, todėl į juos išplautus šeima supakuodavo šaldymui skirtus produktus. Kitus, ne maisto pirkinius šeima stengėsi visiškai riboti. Gimtadienio ir Kalėdų dovanas savo mažiems vaikams teikė perdirbtuose popieriniuose maišeliuose, kuriuos ruošiasi panaudoti dar kartą.

Savo iniciatyva sugėdino draugus

VanderMeeriai eksperimentą pabaigė prieš keletą savaičių, liepos pradžioje. Pasirinkto šiukšlių maišo tūrį jie viršijo visai nežymiai – šeimos atliekos sutilpo į 77 litrų talpos maišą, rašo portalas cbc.ca. Pasak Stacey VanderMeer, jie niekada nesiėmė taktikos, pavyzdžiui, išpakuoti produktus parduotuvėje ir ten palikti visus plastikus. Jų pagrindinis tikslas buvo stengtis kaip įmanoma labiau vengti supakuotų prekių. 

„Jūs tiesiog turite nustoti neštis į namus visas tas pakuotes, kurios negali būti perdirbtos ar kompostuojamos ir kurias paskui vis tiek išmesite, - sakė S. VanderMeer. – Būtent čia per šiuos metus mūsų šeimoje įvyko didžiausias pokytis“. 

G. Seagalas

Žinoma, buvo tokių žmonių, kurie peržiūrėjo savo atliekas. Manau, kad jie tiesiog nenorėjo pridėti sugedusių, nemalonių atliekų, todėl daugiausiai matome pakuotes. Tačiau buvo ir tokių dalyvių, kurie paliko viską, kaip yra, ir tarp atliekų tikrai buvo bjaurių dalykų, bet dėl to nuotraukos tapo tik dar paveikesnės.

Pasak moters, kai kurie jų draugai jautėsi nesmagiai, jog jie patys išmeta per daug ar nekompostuoja, tačiau, jos teigimu, toks kaltinimas ar gėdinimas nebuvo jų eksperimento tikslas.

Jie tiesiog norėjo paskatinti žmones susimąstyti, ką jie galėtų pakeisti savo namuose ir bent šiek tiek prisidėti prie atliekų problemos mažinimo. 

Septynios šiukšlių dienos

Šiaurės Amerikoje, o ypač Jungtinėse Amerikos Valstijose atliekų problema – itin opi. JAV Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, vidutinis amerikietis per dieną sukuria beveik 2 kg atliekų, dvigubai daugiau nei 1960-aisiais.

Vidutinis Europos gyventojas šiandien irgi sukuria nemažai atliekų – apie pusę tonos per metus arba beveik 1,4 kg per dieną. Lietuvos Aplinkos ministerijos duomenimis, lietuviai nuo ES vidurkio jau atsilieka nedaug: vienam mūsų šalies gyventojui vidutiniškai tenka 433 kg komunalinių atliekų per metus. 

Praėjusį sausį amerikiečių fotografas Greggas Segalas nusprendė amerikiečių statistiką pateikti itin vaizdžiai. Projekte „Septynios šiukšlių dienos“  fotografas fiksuoja savo draugus, kaimynus ir nepažįstamuosius gulinčius jų atliekų, sukauptų per vieną savaitę, krūvoje. Kaip portalui slate.com pasakojo fotografas, kai kurie iš jo modelių sutiko dalyvauti projekte, nes patikėjo jo idėja, kitiems už dalyvavimą buvo sumokėta. Apskritai fotografas siekė įtraukti žmones iš kuo įvairesnių socialinių sluoksnių.

Nors skirtingų žmonių sukurtas atliekų kiekis skiriasi, kai kurie projekto dalyviai vis tik nesutiko į fotosesiją atsinešti visų savo per savaitę sukauptų šiukšlių. „Žinoma, buvo tokių žmonių, kurie peržiūrėjo savo atliekas. Manau, kad jie tiesiog nenorėjo pridėti sugedusių, nemalonių atliekų, todėl daugiausiai matome pakuotes. Tačiau buvo ir tokių dalyvių, kurie paliko viską, kaip yra, ir tarp atliekų tikrai buvo bjaurių dalykų, bet dėl to nuotraukos tapo tik dar paveikesnės“, - kalbėjo G. Segalas. 

Atliekos yra visur

Fotografas panaudodamas natūralias medžiagas savo namų kieme sukūrė dirbtinius kraštovaizdžius – foną savo nuotraukoms, pavyzdžiui, miško paklotę, smėlėtą paplūdimį ar vandens telkinį. G. Segalas taip siekė atkreipti dėmesį į tai, jog atliekos yra visur.

„Fotografavau dalyvius iš viršaus, nes norėjau, kad nuotraukos būtų grafiškos ir chirurgiškai švarios. Tas lizdas, guolis, kuriame žmonės guli su savo daiktais, tikiuosi privers mus pamatyti, kiek daug atliekų sukuriame, ir paskatins pagalvoti apie mūsų vartojimą apskritai“, - taip fotografas aiškino, kodėl pasirinko būtent tokią išraiškos formą. 

G. Segalas ir pats pozavo nuotraukai, kartu su savo žmona ir sūnumi.
„Nenorėjau atsiskirti nuo šios problemos, - sakė fotografas. – Nebuvau ta nuotrauka labai patenkintas, bet, manau, jog svarbu parodyti žmonėms, jog aš nekaltinu tik kitų. Prisidedame mes visi. Iš tiesų mes kiekvienas esame tik maži sraigteliai didelėje mašinoje ir nors mūsų kiekvieno dalis atrodo nedidelė, bet vis tik esame kalti, nes nieko nedarome ar darome per mažai. Bet tikrai yra būdų, kaip galime sumažinti mūsų sukuriamų atliekų kiekį.“