Gelbėjimo darbais užsiėmė jaunas karininkas.
Kadangi šeimininkės meilūs žodžiai, kviečiantys katiną išlipti iš medžio, nepadėjo, vyras švystelėjo į medį sušaldyto vandens butelį. Nepataikė, apačioje nuskambėjo garsus pokštelėjimas ir dūžio garsas.
Kaimynai atsargiai paragino entuziastą daugiau buteliais nesimėtyti. Šis griebėsi tualetinio popieriaus rulonėlio ir šįkart metimas buvo taiklus. Pavyko kartu su popieriumi ant medžio užmesti virvę.
Šioje vietoje katinui tapo dar baisiau – medį su gyvūnų gelbėtojai pradėjo purtyti, apačioje laikydami išskleistą „batutą“ - medžiagą. Kaip tikri ugniagesiai, gelbėdami žmones iš degančio namo.
Vis tik katinas laikėsi įsikibęs į šaką visais nagais.
Tuomet nuspręsta medį paprasčiausiai nukirsti. Kaip tarė, taip ir padarė. Žinoma, niekas neapsvarstė, kad medis – aukštas, šalia nutiesti elektros laidai.
Būtent ant jų medis su visu katinu ir nuvirto. Neįtikėtina, tačiau sukibirkščiavus laidams visai šalia jų buvęs gyvūnas atrodė nė kiek nenukentėjęs. Tačiau tuomet jis nusprendė pareiti elektros laidais ir iš jo snukučio matyti, kad buvo skausmingai nukratytas elektros srovės. Tada gyvūnas šleptelėjo žemėn.
Iškritęs iš medžio katinas nudūmė tolyn, nė nemanydamas grįžti į šiltą šeimininkės glėbį.
Gelbėjimo operacijos pagrindinis organizatorius, jaunas karininkas, vis tiek jautėsi padaręs gerą darbą (nors nežinia, ar daugiabutis tą vakarą turėjo elektrą).
„Ką dabar darysite?“, - jo pasiteiravo jau atvykę žurnalistai.
„Dabar eisim miegoti“, - nesutrikęs atsakė vyras.