Kaip senovinę dzūkišką pirkią pritaikyti šiuolaikiniam žmogui?

Trečiadienį Dzūkijos nacionalinio parko lankytojų centre Merkinėje susirinko visi, kuriems buvo smalsu pamatyti, kaip gi atrodo tikra dzūkiška pirkia. Renginyje buvo pristatytas pirmasis iš būsimų penkių architektūros katalogų, skirtų Lietuvos etnografiniams regionams, - „Kaimo statyba. Dzūkija“.

Pristatyme dalyvavę architektai, saugomų teritorijų tarnybos darbuotojai, bibliotekininkai ir visi kiti prijaučiantys etnografinei architektūrai, gyrė naująjį leidinį, sakydami, kad tai gali būti puikus žingsnis gaivinant senąsias tradicijas, tačiau neslėpė ir tam tikro susirūpinimo, kad senasis etnografinis paveldas XXI amžiuje eina į užmarštį.

Renginį vedusi Saugomų teritorijų tarnybos (STT), kuri ir inicijavo šį projektą, vadovė Rūta Baškytė teigė, kad nors ir ne visi supranta, kas yra tradicinė architektūra, tačiau vis dažniau atsiranda tokių, kurie prašo patarimo, kaip statyti, kaip pritaikyti moderniam namui kultūrines vertybes. „Džiugu, kad pagaliau turime galimybę parengti tradicinės statybos katalogus“, - kalbėjo R. Baškytė.

Leidinio sudarytojai, rengdami katalogą, susidūrė su iššūkiu, kad modernioje visuomenėje tarsi nebėra vietos etnografinei architektūrai – dairomasi pavyzdžių į užsienio šalis, o savas turtas užmirštamas. Jie nuogąstavo, kad nei Architektų sąjungoje, nei rengiant architektūros specialistus nevyksta diskusijos šia tema, sunku surasti ir specialistų, kurie pavyzdžiui, galėtų atlikti vidaus apdailos darbus etnografinėje pirkioje.

Renginyje buvo diskutuojama, ką daryti, kaip suderinti seną su nauju, kokių kompromisų priimti, kad etnografinė pirkia nebūtų suvokiama tik kaip senovės reliktas, nebetinkamas gyventi šiuolaikiniam žmogui. Įvairūs pasiūlymai ir idėjos sugulė į naujai išleisto katalogo lapus.

R. Baškytė

Nors ir ne visi supranta, kas yra tradicinė architektūra, tačiau vis dažniau atsiranda tokių, kurie prašo patarimo, kaip statyti, kaip pritaikyti moderniam namui kultūrines vertybes. Džiugu, kad pagaliau turime galimybę parengti tradicinės statybos katalogus.

Diskusijos metu taip pat svarstyta, kaip motyvuoti žmones statyti ne šiuolaikinius, prie aplinkos nepriderintus namus, o prisiminti senovės paveldą ir jo kuriamą vertę. Vienas iš išsakytų pasiūlymų, kaip būtų galima motyvuoti žmones saugomose teritorijose statyti tokias trobas – taikyti lengvatas. Užsienyje, pavyzdžiui, yra praktika taikyti kompensacijas, siekiantiems atstatyti senosios architektūros statinius, Lietuvoje tam nėra pinigų, tačiau renginio dalyviai išsakė idėją, kad žmogui, kuris pasirinktų statyti pirkią pagal kataloge pateiktus projektinius pasiūlymus galima būtų pritaikyti supaprastintą namo plano sudarymo ir patvirtinimo tvarką.

Katalogą „Kaimo statyba. Dzūkija“ sudaro istorinė dalis, apžvelgianti Dzūkijos tradicinės architektūros bruožus ir pagrindinius dėmenis, lemiančius regioninį vietos tapatumą, taip pat yra pateiktas 31 projektinis pasiūlymas, kaip etnografinę pirkią pritaikyti šiuolaikiniam gyvenimui. Paskutinėje knygos dalyje aptariamos praktinio įgyvendinimo sąlygos.

Visą naujojo leidinio apie Dzūkiją e.versiją galite rasti čia.

Katalogas išleistas 1000 vienetų tiražu, tačiau knygos nebus parduodamos. Jos bus išdalintos bibliotekoms, mokykloms, architektams, kad būtų pritaikytos praktiniam naudojimui. Knygos išleidimas finansuotas Europos Sąjungos lėšomis. 

Iki šių metų pavasario pabaigos bus parengti ir išleisti Vakarų Aukštaitijos, Dzūkijos, Suvalkijos, Žemaitijos ir Mažosios Lietuvos regionų (iš viso 5) tradicinės architektūros katalogai.  Katalogas „Kaimo statyba. Rytų Aukštaitija“ jau yra išleistas anksčiau. Katalogai skirti žmonėms, gyvenantiems saugomose teritorijose arba tiesiog norintiems statyti ar rekonstruoti sodybas, laikantis tradicijų. Katalogai bus naudingi visiems, besidomintiems etnografiniais Lietuvos regionais bei tradicine architektūra.