GRYNAS.lt savo ruožtu pakalbino ornitologus ir patį merą, ar filmas pateisino lūkesčius ir ko iš jo galima išmokti, kokias išvadas pasidaryti.
Beveik valandą trunkančiame filme girdime žinomo gamtininko Selemono Paltanavičiaus pasakojimą apie Juodkrantės kormoranų koloniją, kuri laikoma didžiausia Europoje. Filme mintimis dalijasi ir miškininkai, ornitologai, paukščių žiedavimo specialistai, mokslininkai, žvejai.
Vieni akcentuoja šio paukščio unikalumą, kiti – daromas piktadarystes. Pavyzdžiui, miškininkai sako, kad kormoranų išmatos naikina vertingą ir unikalų Kuršių nerijos mišką - daugelis augalų, kurie yra arti kolonijos arba kolonijos ribose, yra gerokai labiau sergantys grybinėmis ligomis negu sveikame miške.
Filmas sukurtas iš Europos Sąjungos iš valstybės biudžeto lėšų. Iš viso filmui išleista 26 210, 61 eurų (5 504,23 eurų skirta iš valstybės biudžeto).
Dokumentiniame filme taip pat ieškota atsakymo, kaip reguliuoti kormoranų populiaciją. Ir čia kalbančiųjų nuomonės išsiskyrė.
Prisiminė iniciatyvas iš kormoranų daryti kepsnius
Ventės rago ornitologinės stoties direktorius Vytautas Jusys dokumentiniame filme dalijosi savo įžvalgomis apie kormoranų gyvenimą ir sutiko GRYNAS.lt papasakoti, ką manąs apie kormoranų populiacijos reguliavimą.
„Lietuva mažiausiai paukščių nušauna iš visos Europos Sąjungos. Užimame antrą vietą nuo apačios po Liuksemburgo. Esame labiausiai paukščius mylinti šalis. Vien kiek dienų turime – ir gandro, ir vieversio. Kormorano dienos, žinoma, dar neturime, - juokėsi pašnekovas, paklaustas, ar leisdami medžioti kormoranus sukurtume neigiamą precedentą. - Nesu prieš kormoranų reguliavimą, aišku, kad jų populiaciją reikia reguliuoti. Pats vasaros pabaigoje esu matęs, kaip praskrenda kormoranų po 10-15 tūkst. ir žuvį gaudo. Nors užtenka tos žuvies visiems, daugiausiai jos sunaikina patys žvejai.“
„Bet lydekas mes patys valgome, o kormoranų nevalgome... Bet esu girdėjęs apie bandymus atidaryti kormoranų restoranus ir daryti iš jų kepsnius. Gal prieš penkerius metus žurnalistai rašė, kad Kuršių nerijoje nori restoranas daryti patiekalus iš kormoranų. Kormoranas palyginti yra baikštus paukštis, o prie lizdų neetiška būtų šaudyti. Bet fejerverkai, balionėliai tik linksmina juos, naudos iš to nepasakyčiau, kad daug“, - kalbėjo V. Jusys.
Anot jo, baidant kormoranus tokiais būdais gali daugiau žalos pridaryti – jie gali persikelti į kitas vietas. Šiuo metu viena kormoranų kolonija yra Briedžių saloje, kita – Juodkrantėje.
Paklaustas, koks vis dėlto kormoranų populiacijos reguliavimo būdas būtų tinkamiausias, pašnekovas neneigė, kad medžioklė. Tiesa, jis pabrėžė, kad leidus tokį dalyką, reikėtų aiškiai nustatyti reguliacinį mechanizmą: „Tik ne prie lizdų ji turėtų vykti. Galima būtų leisti rugpjūtį-rugsėjį, bet ar atsiras medžiotojų (norinčių tai daryti – red. past.)? Kormoranas gi nevalgomas. Antis jie norėtų šaudyti“,- sakė ornitologas.
O priminus iniciatyvas, kad vis tiktai norėta pasiūlyti kormoranų kepsnių, V. Jusys patikslino, kad Lietuvoje nuodingų paukščių nėra ir viskas priklauso nuo požiūrio – ką mes valgome, ir ko ne.
Kas kieno žuvį suvalgo?
Filme kalbinti žvejai lieja įtūžį, jog kormoranai suėda visą jų žuvį. Jie skaičiuoja, kad per metus šie paukščiai pavagia iš jų net iki 15 tonų žuvies.
„Kormoranas yra ne paukštis, čia nesusipratimas paukščių“, - tokiu žvejo-veterano Romo Žąsino teiginiu prasideda beveik valandos trukmės filmas.
Jo kūrėjų kalbintas žvejas Alvydas Kazlauskas pastebi, kad anksčiau gaudyklės būdavo pilnos mailiaus, o dabar jų – vos sauja. Jam antrina kitas žvejas. „Kiekvienam paukščiui reikia bent po vieną žuvį pagauti, o jų yra tūkstančiai. Per vasarą, per sezoną, įsivaizduojat, kiek dienų yra, kiek maitinasi,“ – kalba UAB „Logusta“ žvejas-veteranas Vytautas Grauslys.
Savo ruožtu ornitologas V. Jusys kelia klausimą, kam ta žuvis iš tiesų priklauso – žmogui ar paukščiui. „Paukščių didžiausias konkurentas yra žvejys. Juk žuvys ne vien žmonėms skirtos - visai gamtai. Manau, kad daugiausiai žuvies išgaudo patys žvejai. Pavyzdžiui, žvejai turi leidimą pasistatyti kelis tinklus, o pasistato keliolika – Kuršių marios, kiek esu girdėjęs, skersai išilgai užtvertos tinklais. Didelis kiekis vandens paukščių žūsta tuose tinkluose“, - neslepia pašnekovas.
Išleido per 30 tūkst. eurų: viskas kainuoja
O paklaustas, ar sumokėti už filmą per 30 tūkst. eurų nėra per daug, ornitologas pasidalino pasvarstymais, kad viskas šiais laikais kainuoja. Anot pašnekovo, filmų apie Lietuvos gamtą, gyvūniją labai trūksta.
„Apie gamtą Lietuvoje iš tikrųjų kuriama labai mažai. Turime žinoti, kas yra aplink mus, o mums per televiziją rodo žirafas, zebrus, begemotus. Neparodoma, kas Lietuvoje po langais gyvena. Kai laidas vedė prof. R. Kazlauskas, jis aiškino, kas gyvena pas mus, o ne Afrikoje. Aišku, turime žinoti ir apie Afriką, bet tai turėtų būti ne pagrindinis dalykas“, - savo nuomonę išsakė ornitologas.
Jis nemano, kad filme apie kormoranus pateikiama labiau neigiama nei teigiama informacija. Ornitologas sako, kad pusiausvyra išlaikyta.
Meras: norėjau, kad filmas būtų baisesnis
„Aš pats filmą mačiau tik vieną kartą - per peržiūrą. Nesikišau į jo filmavimo procesą, nes manau, kad tai daryti būtų buvę neetiška. Mano noru, jis būtų buvęs baisesnis“, - juokėsi pašnekovas.
Meras kalbėjosi su filmo autoriais, kurie išreiškė norą filmuoti be išankstinės nuomonės. Taip ir buvo padaryta.
Jis kritiškai vertino išsakomą gamtininkų nuomonę, kad į gamtos procesus žmogui nedera kištis. Galbūt ir nedera, svarsto meras, tačiau tuomet negalima daryti išlygų: „Ornitologai ir Aplinkos ministerijos atstovai sako, kad gamta turi pati tvarkytis, žmogus turi nesikišti. Jeigu kormoranai kažkuriais metais atskrido, turi ir būti, o kai nebebus sąlygų, išskris. Bet žiūrėkite, kada tas pats ministerijos darbuotojas pradeda „draskyti akis“, kad atsirado Lietuvoje šakalų ir juos reikia medžioti, nes jie yra atėjūnai. Tuomet aš klausiu: kormoranas irgi yra atėjūnas, kodėl taikome dvigubus standartus?“ - klausė D. Jasaitis.
Filmo tikslas nėra įteisinti kormoranų medžioklę
Neringos meras tikino, kad filmu apie kormoranus nesiekta užslėptų tikslų. Esminė žinutė – supažindinti visuomenę su kormoranais, jų gyvenimu, daroma įtaka aplinkai. O filmo žiūrovai išvadas turi pasidaryti patys.
„Nemanau, kad pažiūrėjus filmą galima būtų padaryti išvadą, kad reikia kormoranus medžioti. Aš, pavyzdžiui, sau pasidariau labiau išvadą, kad gal vis dėlto gamtai, o ne mums spręsti (ką daryti su kormoranais – red. past.). Filme parodomas gyvas paukštukas, jis lyg ir mielas pasidaro, kai į jį žiūri. Ir gražus. Filmas labiau nukreiptas į išsaugojimo pusę“, - tikino D. Jasaitis.
Meras, paklaustas, ar filmui kurti išleisti 30 tūkst. eurų yra didelė suma, teigė, kad tai visai nedidelis biudžetas, įvertinus, kad jis kurtas metus laiko: „Filmas filmui nelygu. Jeigu reiktų sukurti filmą apie įžymų žmogų ir jį pakalbinti, tai vienas dalykas, o čia buvo filmuojama ištisus metus. Iš praktikos žinau, kad tai yra mažas biudžetas. Finansavimas ėjo per žvejų viešąją įstaigą „Pasienio žuvys“, tai buvo skirti pinigai edukacijai. Manyčiau, kad edukacija, žvejų supažindinimas su šiuo paukščiu, papasakojimas, kad žuvys mariose ne dėl to nyksta, kad kormoranai jų daug sulesa, bet yra ir kitų priežasčių, buvo teisingas pasirinkimas“, - kalbėjo D. Jasaitis.