Padėti žuvims galima kertant eketes
Prasidėjusi žiema kiekvienais metais gamtininkams sukelia nemažai rūpesčių, kadangi ežerus sukaustantis ledas prisideda prie to, kad vandenyje ima mažėti deguonies. O dėl to gali pradėti gaišti žuvys.
Dar blogiau, jei ant ledo susikaupia storas sniego sluoksnis. Tuomet sniego danga neleidžia po ledu prasiskverbti saulei, vandens augalai nebeišskiria pakankamai deguonies. Ir taip žuvys pradeda dusti.
Jei pragręžus eketę, pasijunta blogas kvapas, reiškia, vandenyje iš tiesų ima trūkti deguonies. Jei žuvys žiemą nėra gelbėjamos, tai pavasarį, kai nebelieka ledo, daug jų randama nugaišusių.
Visgi, kaip GRYNAS.lt yra teigęs Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Hidrologijos skyriaus vedėjas Aleksandras Kajutis, prasidėjus žiemai, gerą mėnesį, net ir spaudžiant dideliam šalčiui, rūpintis žuvimis dar nereikia.
„Temperatūra reikšmės neturi, svarbiausia užšalusio laikotarpio trukmė. Net ir tuo atveju, kai ledas nelabai storas ir sniego nėra daug, jeigu ežeras užšalęs, jame gyvenančioms žuvims deguonies per visą žiemą neužteks. Gruodį dėl to baimintis dar nėra ko, bet sausį, vasarį visada būna šitos problemos aktualios“, - sakė A. Kajutis.
Anot pašnekovo, didžiuosiuose ežeruose deguonies problemos paprastai spręsti netenka, nes jie yra gilūs, per didelę vandens masę deguonies pakanka. Didesnes problemas sukelia mažesni ežerai.
„Kalba eina apie mažuosius ežerus, užpelkėjusius, kur trūksta organinių medžiagų. Juose ir šiltuoju metų laiku deguonies būna mažiau, nes pūdamos medžiagos sunaudoja daug deguonies. Problema aktuali ir tvenkiniuose, kurių gylis siekia iki 3 metrų“, - dėstė hidrologas.
Žuvininkystės ūkiai, per šalčius gelbėdami žuvis, ant mažesnių ežerų stato specialius generatorius, kurie pučia orą. Gyventojai ir aplinkosaugininkai dažniau kerta eketes.
Be to, praktikoje kartais yra naudojami ir vandens siurbliai. Jų pagalba yra pumpuojamas vanduo iš vienos eketės į kitą ir tokiu būdu palaikomas vandens prisotinimas deguonimi.
Daugiausiai užšalusių ežerų - Aukštaitijoje
„Vakar (sekmadienį – red. past.) šiaurės rytų Lietuvoje – Zarasuose, Švenčionyse, Rokiškio rajonuose - tikrai jau buvo kelių centimetrų ledas. Didesni ežerai ne visi vienodu metu užšąla, yra ir tokių ežerų, kur įlankose, pakraščiuose ledas ganėtinai storas, o ežero didžioji dalis dar banguoja. Mažesni ežerai jau užšalę visiškai“, - kalbėjo A. Kajutis, paklaustas, kokia dalis Lietuvos vandens telkinių jau apsitraukusi ledu.
Anot jo, didesnių ežerų įlankose ledo įšalas siekia 5-7 cm.