Kalėdos daug kam asocijuojasi ne tik su švente, bet ir su besaikiu pirkimu. Tai kelia susirūpinimą Lietuvos ir viso pasaulio aplinkos saugotojams.
Dėl vartotojiškumo pavojaus varpais skambina ir krikščionių bažnyčių vadovai, pastebintys, kad Šventos Kalėdos dažnai apsiriboja eglutės puošimu, triukšmingu pasisėdėjimu už stalo bei dovanų keitimusi, pamirštant tikrąją jų prasmę.
Lemia klimato chaosą
Ar kalėdinė pirkimo karštinė gali kenkti aplinkai? Teigiama, kad net labai.
„Jeigu kiekvienas pasaulyje vartotume taip, kaip tai daroma Vakarų šalyse, mums reikėtų penkių papildomų planetų! Ne tik dėl to, kad išnyks atogrąžų miškai ir sukaupsime kalnus šiukšlių. Mūsų besaikis vartojimas taip pat gali lemti klimato chaosą su pražūtingais padariniais, tokiais kaip uraganai, potvyniai ir nenormalūs orai“, - įspėja interneto puslapis climateimc.org.
Esą nors klimato pokyčius tiesiogiai lemia iškastinių išteklių, tokių kaip nafta, anglys ir gamtinės dujos, deginimas, bet tam, kad išspręstume ekologines problemas, neužtenka vien užgesinti automobilių variklius ir išjungti šviesas.
„Kiekvienas pagamintas, atvežtas, nupirktas, panaudotas ir vėliau išmestas produktas suėda tiek energijos, kiek mes neturime ir sukuria taršą, su kuria mūsų klimatas negali susidoroti. Ir jeigu tas produktas pagamintas iš plastiko (o tokių - dauguma), vadinasi, jis tiesiogiai yra pagamintas iš naftos“, - primena minėtasis puslapis.
Lietuvos žaliųjų susivienijimo Žali.lt savanoris Linas Kranauskas tarytum papildo šią nuomonę.
„Aplinką teršia ne tiek pats visuomenės materializmas, kiek už gamtos išteklius ir poveikį aplinkai bei sveikatai neturinti atsiskaityti gamyba, neribojama racionalių visuomeninių ar aplinkosauginių kriterijų. Ekonominė sistema, programuojama pagal nebaigtinio pelno augimo imperatyvą“, - portalui GRYNAS.lt aiškino L. Kranauskas.
Atliekų gerokai padaugėja
Įspėjimai skamba grėsmingai, tačiau skaičiai, iliustruojantys, kaip prieš Kalėdas išauga pirkimai, rodo, kad jie - nebūtinai perdėti.
Nors kasmet daugybė žmonių planuoja Kalėdoms išleisti mažiau pinigų negu pernai, dažnai tokie norai ir lieka vien tik norais.
Jungtinėse Amerikos Valstijose nuo Padėkos dienos iki Naujųjų metų namų ūkio atliekos padidėja daugiau kaip 25 procentais. Pridėjus maisto atliekas, pirkinių maišelius, pakuotes, popierių ir kaspinus, prisideda dar apie milijoną tonų atliekų per savaitę.
JAV kasmet dovanų popierius ir pirkinių maišeliai sudaro 4 milijonus tonų. Kalėdinių atviručių kasmet šioje šalyje parduodama tiek, kad jų užtektų užpildyti futbolo lauką dešimtimi aukštų.
Kasmet JAV nuperkama 50 milijonų Kalėdų eglių. Iš jų - 30 milijonų išmetama kaip atliekos.
Planuojamos išlaidos - 100-200 litų
Prekybos tinklo „Maxima“ atstovė spaudai Olga Malaškevičienė, portalo GRYNAS.lt paklausta, kaip smarkiai šokteli pardavimai prieš ir per šventes, teigė, kad, kaip rodo pardavimų statistikos duomenys, jų pirkėjai per daug neišlaidauja.
„Kaip ir pernai, klientai išlieka racionalūs - ieško geriausio kainos ir kokybės santykio, aktyviai naudojasi akcijomis“, - teigė pašnekovė.
Minėtasis prekybos tinklas padarė apklausą, kiek pirkėjai planuoja išleisti per Kalėdas. Maždaug trečdalis ketina išleisti 100-200 litų. Tiek pat planuojama skirti ir kalėdinėms dovanoms.
Kas šeštasis respondentas dovanoms ketino skirti iki 300 litų.
Geidžiamiausios dovanos
Ta pati apklausa atskleidė, kad dauguma apklaustųjų per šventes tikisi praktiškų dovanų.
Šiemet geidžiamiausių dovanų sąrašas, remiantis apklausos dalyvių atsakymais, atrodo taip: pirmoji vieta atiteko praktiškiems, buityje naudojamiems daiktams - buitinei technikai, namų apyvokos reikmenims, namų dekoravimo prekėms, antroji vieta - parfumerijos, kosmetikos ir juvelyriniams dirbiniams, trečioji – pramogoms (bilietams į koncertus, spektaklius, kitas laisvalaikio pramogas).
Vaikams labiausiai norisi žaislų. Taip pat neretai pageidaujama gauti knygų.
„Pastebime, kad daugelis įmonių savo darbuotojams perka dovanų korteles, už kurias darbuotojai gali patys išsirinkti labiausiai jiems tinkančius daiktus“, - komentavo O. Malaškevičienė.
Žinoma, dalis išlaidų bus skirta ir šventinio stalo patiekalams. Jau dabar aktyviai perkami maisto produktai šventėms, ypač saldainiai.
Renkasi įsodintas eglutes
Kaip minėta, per Kalėdas aplinka nukenčia ir tiesiogiai, iškertant, o po keleto savaičių išmetant daugybę eglučių.
Tačiau pastaraisiais metais vis dažniau perkamos gyvos vazonėliuose augančios eglutės, kurias vėliau galbūt pavyks įsodinti į žemę.
JAV šiuo metu itin populiaru išsinuomoti medelyne augančią ir laikinai į vazonėlį persodintą eglutę. Nuomininkas įsipareigoja prižiūrėti medelį, kol šis puoš jo namus.
Lietuvoje taip pat vis daugiau žmonių renkasi įsodintas į vazonėlį, o ne nukirstas eglutes.
„Kirstų eglučių pardavimai kasmet mažėja. Pernai vos 20 procentų visų parduotų gyvų eglučių sudarė kirstinės“, - sakė O. Malaškevičienė.
Skatina nepirkti Kalėdų
Prieš Kalėdas apimanti pirkimo karštinė gali atrodyti nekaltai, bet vis daugiau aktyvistų kovoja prieš vartotojiškas Kalėdas. Atsilaikyti prieš pirkimo bumą raginama ir Lietuvoje. Aktyvūs Lietuvos aplinkos mylėtojai ir puoselėtojai prieš kiekvienas šventes stengiasi atkreipti žmonių dėmesį į vartotojiškumą. Tačiau dėl to sulaukia ir nemažai kritikos.
„Mus kritikavo, kad Lietuvoje vartojimas ir taip mažas, nes nepakankama Lietuvos gyventojų perkamoji galia. Tačiau mes vis tiek kiekvienais metais mėginame atkreipti visuomenės dėmesį į švenčių sudaiktėjimą ir išsitęsimą, nuotaikos kūrimą per vartojimą ir paties vartojimo žalą“, - teigė L. Kranauskas.
Pernai, paskutinį lapkričio šeštadienį, Lietuvos žalieji prisijungė prie Tarptautinės nieko nepirkimo dienos. Ši diena 1992 metais gimė Vankuveryje, kaip atsvara pirkimų karštinės šventei - Juodajam penktadieniui.
Lietuvos žalieji pernai per Nieko nepirkimo dieną prie Vilniaus prekybos centro „Panorama“ dalino skrajutes su šūkiu „Nepirk Kalėdų“.
Šiemet žalieji su dizaino studija „Absurdo idėjos“ ir projekto „Eco Creativity“ dalyviais surengė „EKO-Kalėdų dirbtuves“, kuriose iš antrinių žaliavų, senų daiktų buvo galima patiems pasigaminti originalių kalėdinių dovanų, užuot jas pirkus.
Žaliųjų judėjimo savanorė Benedikta Daukšaitė socialiniame tinklalapyje „Facebook“ paskelbė internetinę iniciatyvą „Kalėdos kitaip!“ Šia akcija raginama pirkti kalėdines dovanas ne iš prekybos centrų, o iš tų, kurie patys ką nors gamina: kepa, mezga, meistrauja ir kaip nors kitaip kuria. Ši akcija vyks iki pat Šventų Kalėdų.
Didžiausias psichologinis projektas
Ir vis dėlto, kodėl žmonės linkę per šventes išlaidauti?
Teigiama, kad tai daryti mus skatina kasdien televizijoje ir internete rodomos reklamos.
„Kolektyvinis reklamavimas gali būti traktuojamas kaip didžiausias per žmonijos istoriją sukurtas psichologinis projektas. Mums teigiama, kad jeigu mes padidinsime savo materialinę gerovę, tapsime laimingiausiais pasaulyje, o jeigu norime kam nors parodyti, kaip smarkiai jį ar ją mylime, geriausiai tai padarytume ką nors nupirkdami - kuo brangesnio, to geriau“, - rašo minėtasis puslapis climateimc.org.
L. Kranauskas mano, kad Kalėdų pirkligės bumą formuoja bendra komercinė kultūra.
„Pajutę šventinio pardavimo padidėjimo taisyklę, prekybininkai „pratęsė“ Kalėdas, nuo lapkričio užvertė savo menes vertingų dovanų daugiaaukščiais, akcijų ir kūčiukų pasiūlymais. Ne visi pajėgia tam atsispirti - sąmoningai ar nesąmoningai“, - pastebėjo pašnekovas.
Šventės vaidmens nesureikšmina
Pajūrio regionio parko vyriausiasis ekologas Erlandas Paplauskis Kalėdas vertina kaip simbolišką Kristaus gimtadienį ir menkaverčių daiktų pirkimo isterijoje nedalyvauja.
„Krikščionims ši šventė yra simboliškas taškas, nuo kurio prasidėjo pasaulio perkeitimas, o eglutės, girliandos, dovanėlės tėra edukacinė priemonė vaikams. Aš nebe vaikas, tai man ir nereikia cirkų, na, o didelei masei žmonių reikia, nes jie liko nesubrendę. Jie negali įsivaizduoti nematomo pasaulio vertybių be pačiupinėjamų daiktų“, - pastebi ekologas.
E. Paplauskis nelinkęs sureikšminti ekologijos būtent per šventes. Esą visas šis prieškalėdinis pirkimas tėra bendro kultūrinio konteksto, materializmo išraiška.
„Būtų kažkiek fariziejiška postringauti apie tai, kaip eikvojami žemės turtai dovanėlėms Kalėdų proga, nes jie eikvojami visada ir niekas galvos labai dėl to nesuka. Kalbu apie pasaulinį gamintojų elitą, kuris ir yra reali pasaulio valdžia. Verslininkai, elitiniai „biznieriai“ tokiais tapo tik todėl, kad jų vertybė tėra pinigai. Tai ko iš jų kito reikalauti? Jie pasiryžę nužudyti planetą, jiems tai tinka. Jiems svarbu tik tiek, kad žūties dieną jie išliktų elitas. Kalėdos tik atskleidžia, paryškina esamą situaciją, bet nieko iš esmės nekeičia“, - sakė ekologas.
Alternatyvus šventimas
L. Kranauskas nelinkęs dirbtinai dovanomis kurti šventinės nuotaikos. Jam Kalėdos, kaip ir kitos šventės, atrodo tik kaip iškilmingas kalendoriaus datos paminėjimas.
„Artimuosius reikia lepinti ne daiktais, ir juolab ne pripūstais beprasmiais muliažais, o laiku ir dėmesiu. Pakuočių ir kaspinų konteinerius, kuriuose po devyniais plastiko užraktais glūdi masinės gamybos teletabiai, geriau pakeisti savadarbės gamybos medinėmis laumėmis ir megztais rūpintojėliais, prieš pat Kalėdas galima slapta išvažiuoti į Minską ir ten dalinti sriubą politiniams kaliniams“, - vardino galimus Kalėdų šventimo būdus pašnekovas.
„Svarbiausia išjungti savo galvoje supermarketo girliandas ir fejerverkus, ir įjungti viskuo nepatenkintą ekologinį trolį! Jis paaiškins, ką toliau daryti“, - patarė L. Kranauskas.