Karklės aplinkosaugininkas: oras mums kaip tik padėjo

Vasaros festivaliai gamtoje – tikras džiaugsmas melomanams ir gamtos mylėtojams: mėgstami atlikėjai, daug muzikos ir gamtos teikiamos pramogos – viskas viename. Vis dėlto, gamtai tenka atlaikyti tikrai didelį krūvį – juk festivalininkai net porą trejetą dienų gyvena  toje pačioje teritorijoje. Minia žmonių atvažiuoja automobiliais, linksminasi, valgo, geria, atlieka gamtinius reikalus ir t.t. Kas lieka masiniams renginiams pasibaigus esame matę ne kartą, ne išimtis ir ką tik praūžęs festivalis pajūryje Karklėje. Šiandien etnografinio kaimo viduryje likę išmalti keliai, ištryptos pievos kelia klausimą – ar tikrai reikėtų festivalius organizuoti saugomuose gamtos kampeliuose?

Gamtos vertybes apsaugojo klaikus oras

Karklėje vykęs festivalis „Karklės Live Music Beach“ daugumai įsimins ilgam. Penktą kartą organizuotame renginyje išparduoti visi 15 tūkst. bilietų, tačiau dalis dalyvių neapsikentę nuolatinio lietaus, paliko festivalį dar jam nė neįpusėjus. Kiti gi pasiliko iki galo, mirko palapinėse ir išvažiuodami namo gerokai išmalė kelius ir pievas bei paliko kalnus šiukšlių. Verta priminti, kad festivalis vyko Pajūrio regioniniam parkui priklausančioje teritorijoje, todėl renginiui pasibaigus kilo natūralus klausimas – kiek žalos dėl gamtos stichijos ir minios žmonių linksmybių patyrė šis unikalus gamtos kampelis? Ar vietiniai gali prašyti festivalio organizatorius atlyginti padarytą žalą, o gal apskritai gali neleisti ateityje rengti tokių masinių renginių?

Pajūrio regioninio parko direktorius Darius Nicius GRYNAS.lt teigė, kad dramatizuoti situacijos neverta. Žalos gamtai, anot jo, nėra užfiksuota, nes ji būtų tuomet, jeigu būtų nuardytos kopos ar pridaryta eibių šalia esančiame Olandų kepurės skardyje.

„Labiausiai bijojome, kad renginio metu nebūtų didelio poveikio Plazės gamtiniam rezervatui. Mums kaip tik padėjo oras. Kadangi buvo lietinga, buvo nepatogu stovyklauti gamtoje, kurti laužą ir pan. Tokių dalykų mes išvengėme“, - aiškino D. Nicius. Anot jo, pievos, kuriose yra išvažinėta augalinė danga, įeina į privačių sklypų teritoriją, todėl sunku vertinti, kokia žala ten gali būti padaryta. Vertinant vien tik iš gamtinės pusės, ten saugomų vertybių nėra.

„Kai toks renginys vyksta ir tiek žmonių, aišku, kad kažkokia įtaka yra. Pats pliažas, kuriame vien smėlis, yra nuolat trypiamas žmonių, todėl ypatingų žalų nėra užfiksuota“, - tikino D. Nicius.

Jis aiškino, kad Karklės kaimas, kuriame vyko festivalis, patenka į Pajūrio regioninio parko teritoriją, tačiau ten nėra Natura 2000 objektų, kurie būtų itin vertingi gamtos požiūriu.

„Į Klaipėdos pusę nuo Karklės kaimo artimiausia „Natura 2000“ gamtos paminklas yra Olandų kepurės skardis, o į Palangos pusę – Plazės gamtinis rezervatas, jį skiria Rikinės upelis. Šis rezervatas eina iki pat jūros kranto ir tęsiasi apie keturis kilometrus pajūrio juosta“, - dėstė pašnekovas. Jis patikino, kad jeigu festivalį būtų norėta organizuoti pačiame rezervate, to niekas nebūtų leidęs.

Festivaliu labai nesidžiaugia, bet neprieštarauja

Pajūrio regioninio parko direktorius atviras – parkas ne kartą yra išsakęs savo poziciją, kad jeigu nėra kenkiama gamtinėms vertybėms, tam tikrų renginių organizavimui neprieštaraujama, tačiau, anot D. Niciaus, „ir didelio džiaugsmo, kad festivalis vyksta, nėra“.

„Festivalis nėra orientuotas į gamtinį pažinimą, tai daugiau yra jaunimo susibūrimas. Visa esmė yra viešoji tvarka ir vietinių gyventojų nuomonė. Tiek savivaldybė, tiek mes leidžiame renginį, jeigu suderinama su visa Karklės kaimo bendruomene, nes didžiausias nepatogumas šiuo atveju yra vietos gyventojams. Vietos bendruomenės kol kas iki šiol leisdavo (kad festivalis vyktų – red. past.)“, - atkreipė dėmesį pašnekovas.

M. Kanišauskas

Nesame organizatoriai trims dienoms įkėlę koją ir išvažiavę, o tą vietą prisiminę kitais metais. Karklės kaimą labai mylime kaip vietovę, mums šitas regionas yra labai mielas, aktualus, tikrai nenorime jo griauti, o kaip tik puoselėti ir grąžinti, gerinti, festivaliu jį garsinti.

Natūralu, kad tarp vietos gyventojų randasi prieštaringos nuomonių. Viena pusė festivaliu yra suinteresuota, nes gali teikti kaimo turizmo paslaugas, apgyvendinimą, maitinimą. Kiti, kurie jokiais verslais neužsiima, nori ramybės ir žinoma, entuziazmu netrykšta, tačiau bendru susitarimu priimamas kompromisinis variantas.

„Didžiausia bėda šiais metais buvo automobiliai. Visur buvo kamščiai. Ta teritorija nėra pritaikyta tokiems automobilių kiekiams – nėra didelių aikštelių, o kadangi lijo lietus, o automobiliai parkuoti ant pievos, tai ir susidarė tokia makalynė“, - aiškino D. Nicius. Vis dėlto, pašnekovas teigė didelės bėdos dėl to nematantis – taip, šiuo metu vaizdas neestetiškas, tačiau baloms išdžiuvus, viskas stos į savas vietas.

Sako, kad kai kurios nuotraukos pagrąžintos

Kretingalės seniūnijos, į kurios teritoriją įeina Karklės kaimas, seniūnas Vytautas Gūžas GRYNAS.lt teigė pats dalyvavęs festivalyje ir iš vietinių girdėjęs, kad dauguma į ne pirmus metus vykstantį renginį žiūri palankiai.

„Ir su triukšmu jie jau susitaikę. Automatiškai ir bendruomenei yra nauda“, - sakė pašnekovas. Vis dėlto jis nenorėjo sutikti, kad po festivalio ilgai lieka gulėti festivalininkų paliktos šiukšlės. Jo žiniomis, šiukšlės per kelias dienas yra sutvarkomos, todėl visa tarša – momentinė.

„Pats buvau festivalyje kelias dienas, mačiau, kaip eina darbuotojai su maišais ir renka šiukšles tarp lankytojų, dalyvių. Aišku, tokioje daugybėje pasitaiko visko – juk ir išsiauklėjimas ne visų geras, žiūrėk ir cigaretės nuorūką numes, ir maišelį....“, - pasakojo seniūnas.

Apie internete pasirodžiusias nuotraukas su palapinėmis, mirkstančiomis balose, V. Gūžas atsiliepė kritiškai. Jo teigimu, dalis jų netikros, gerokai pagrąžintos: „Situacijos nedramatizuočiau, nes ne pirmus metus įsitikinu, kad organizatoriai puikiai atliko darbą, aišku nesklandumų pasitaiko, bet jie ne esminiai. Šiemet, aišku, šiek tiek pavedė oras, gamtos danga – pieva pažliugo, žinoma, nemalonu ne tik vaikščioti, bet ir išvažiuoti automobiliais. Tai tikrai buvo sunkumas. Palapines tikrai rado vandenyje, bet ne tokiame, kaip mačiau nuotraukose internete. Ten iš kažkur kitur ištraukta. Jose - tik palapinės viršus, o už jos matosi, kad yra vos ne kalvos. Tai tikrai ne mūsų peizažai“, - juokėsi V. Gūžas.

D. Nicius

Labiausiai bijojome, kad renginio metu nebūtų didelio poveikio Plazės gamtiniam rezervatui. Mums kaip tik padėjo oras. Kadangi buvo lietinga, buvo nepatogu stovyklauti gamtoje, kurti laužą ir pan. Tokių dalykų mes išvengėme.

Savo ruožtu Klaipėdos rajono savivaldybė papildė seniūno žodžius teigdama, kad jokių priekaištų festivalio organizatoriams neturi ir teigiamai vertina jų darbą.

„Iki šiol neturėjome jokio pagrindo neišduoti leidimo šio festivalio organizavimui. Šio festivalio organizatoriai – kompetentingi ir atsakingi žmonės, nesivadovaujantys vienadiene sėkme, tačiau šių metų didžiausia nesėkmė – oras“, - teigė Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėjo pavaduotoja Jolanta Polekauskienė.

Karklės seniūnaitė: vaizdas spaudžia širdį

Karklės gyventojai, kurių privačiose žemėse ir vyko festivalis, sakė besiviliantys, kad visa netvarka, likusi po renginio, bus sutvarkyta, nes iki šiol taip ir būdavo. Tačiau neslėpė, kad emociškai vaizdas po festivalio juos liūdina.

„Aišku, yra žmogiškasis faktorius, kad žiūrint į tai, kaip viskas atrodo, skauda. Buvo labai stipri liūtis ir ne vieną dieną, jaunimas dabar visas ratuotas, jeigu prieš porą metų atvykdavo viešuoju transportu, tai dabar visi tik automobiliais, jų skaičius buvo didžiulis, dar plius oro sąlygos – ir matome rezultatą“, - situaciją po festivalio komentavo Karklės seniūnaitė ir Karklės kaimo bendruomenės pirmininkė Rasa Bučienė.

Anot jos, šiemet festivalyje dalyvavo stebėtinai daug jaunimo, ankstesniais metais matėsi daugiau vyresnių žmonių. Jauni žmonės, pasak R. Bučienės, pasižymėjo kultūros stoka.

„Kaip atsistojo – taip ir išvažiavo. Dėl to šiukšlės skendi... Atsivežti nematė problemos, o išsivežti... Aišku, galbūt galėjo būti daugiau konteinerių, bet jaunimas žodį „daugiau“, matyt suvokia kaip konteinerius prie savo palapinės. Jeigu jie stovi tolėliau, tai jau toli. Ženkliai daugiau vartota ir alkoholio, nes kai toks oras, jie šitaip save „realizavo“, - nelinksmai įspūdžiais dalijosi Karklės seniūnaitė.

Ji pasakoja vakar pati dviračiu apvažiavusi festivalio teritoriją ir, jos žodžiais tariant, stebint vaizdus verkė širdis. Tačiau vietiniai gyventojai supranta, kad tyčinių veiksmų čia nebuvo, kad viskas bus sutvarkyta, tiesiog apmaudu, kad daugeliui festivalininkų vis dar trūksta elementarios „susitvarkymo po savęs“ kultūros. Vis dėlto moteris pasidžiaugė, kad ankstesnių metų patirtis rodo, jog organizatoriai iš tiesų viską palikdavo kaip radę ir jokių nusiskundimų vietiniai jiems iki šiol neturėjo.

Bijo, kad festivalis praranda savo idėją

Penktus metus Karklėje organizuojamas festivalis šiemet vietinius nuliūdino šiukšlių gausa. Jų teigimu, tokio masto šiukšlinimo čia dar niekada nėra buvę. Kilnojamų tualetų festivalio teritorijoje buvo pastatyta net daugiau nei pernai, tačiau vis tiek atsirado tokių, kurie gamtinius reikalus darė tiesiog pievose.

„Tualetai per naktį buvo plaunami, tačiau žmonių kultūra tokia, kad ėjo pas žmones, į patvorius, bet kur darė, čia ir dabar. Šitokio masinio dalyko kažkaip anksčiau nebuvo, žmonės nei save gerbia, nei kitų nuosavybės. Čia jau pasiektas apogėjus“, - neslėpė Karklės seniūnaitė.

Dar viena šio festivalio nesėkmė – sunkiai valdytas transportas. Žmonės stovėjo kamščiuose net porą valandų, taigi išgėrimus daugelis pradėjo tiesiog automobiliuose. Taigi, vos atvykę, jau nebesivargino ieškoti „nykštuko namelių“ - lėkė tiesiai į pievą.

„Vienoje gatvėje dvokas (nuo gamtinių reikalų atlikimo pievoje – red. past.) nepaisant to, kad lijo, dar vakar vakare buvo nepakeliamas“, - pasakojo R. Bučienė.

G. Kašelionytė

Mums yra svarbu, jog Lietuvoje esančios ypatingos vietos nebūtų nustumtos į pašonę, o jose žmonės įsikurtų ir kūrybiškai dalintųsi savo gyvenimais.

Ji atvirauja, kad pasibaigus festivaliui natūraliai kyla įvairių pamąstymų ir minčių. Viena jų – kad galbūt festivalis išsikvėpė ir prarado savo pirminę idėją.

„Šis festivalis turėtų turėti tik nekomercinę pusę, jis turi būti idėjinis. Karklės festivalis iš tikrųjų nemažai metų buvo idėjinis, o kaip šis įvyko – didelis klausimas. Ar jis neprarado savo idėjos? Čia dar reikia išmiegoti keletą naktų ir susivokti. Jeigu idėja buvo prarasta, tada mes turime ieškoti kitų pievų, kur galėtų jaunimas siausti. Ši vieta nėra tokia, kad gali elgtis bet kaip“, - samprotavo R. Bučienė.

Praėjus kelioms savaitėms po festivalio, susigulėjus emocijoms ir mintimis, karkliečiai žada daryti bendruomenės susirinkimą ir aptarti, kokie dalykai ateityje turėtų būti keistini. Karklės bendruomenės atstovė R. Bučienė teigė, kad iš festivalio organizatorių bendruomenė gauna ir finansinį atlygį - maždaug po du litus už kiekvieną parduotą festivalio bilietą, o surinkti pinigai panaudojami bendruomenės reikalams. Tačiau kaip pabrėžia Karklės kaimo bendruomenės pirmininkė, svarbu ne tik pinigai, bet ir bendruomenės interesai. Jeigu pavyksta suderinti abu – tuomet puiku, o jeigu ne – reikia draugiškai sukti skirtingais keliais.

Festivalio organizatoriai: norime ne griauti, o puoselėti ir garsinti

„Karklė Live Music Beach“ atstovas Mantas Kanišauskas GRYNAS.lt patikino, kad visa organizatorių komanda šiuo metu yra Karklėje ir kaip tik apžiūri teritoriją, planuoja tvarkymo darbus. Jis žadėjo, kad viskas iš tiesų bus taip, kaip iki festivalio, o gal net dar gražiau.

„Kol kas problematiškiausia vieta – prie pagrindinės scenos, didžiulėje pievoje. Ten visas tris dienas pliaupė lietus ir žemė pavirto tuo, kas dabar yra. Vakar susisiekėme su želdinių kompanijomis ir mano žiniomis, jau užsakytas sprendimas, kad bus tvarkoma pieva, užsodinama nauja žolė, kuri galbūt bus netgi geresnė, ištvermingesnė. Kiti objektai - parkingai, kuriuos nuomavomės iš privačių žmonių – jie yra pravažinėti, faktas, kad kai žemė šlapia, susidaro purvai. Tose vietose kelius užtaisome, atvažiuoja speciali technika. Kas liečia šiukšles, jau dabar dirba apie 20 žmonių, jie renka rankomis šiukšles, išvežami konteineriai, nurenkamos tvoros. Kiekvienais metais turime apsitvarkyti ir neišvažiuojame po vienos ar dviejų dienų, reguliariai grįžtame, žiūrime, kaip atauga žolė ir pan.“, - sakė M. Kanišauskas, pasiteiravus, kaip sekasi tvarkytis pasibaigus festivaliui.

Anot jo, Karklės festivalio organizatoriai – klaipėdiečiai, kuriems Karklė yra artima, branginama, todėl visas renginys nėra tik pelno vaikymasis: „Nesame organizatoriai trims dienoms įkėlę koją ir išvažiavę, o tą vietą prisiminę kitais metais. Karklės kaimą labai mylime kaip vietovę, mums šitas regionas yra labai mielas, aktualus, tikrai nenorime jo griauti, o kaip tik puoselėti ir grąžinti, gerinti, festivaliu jį garsinti“.

Festivalio organizatoriai sako, kad teritorija nuo šiukšlių bus išvaduota maždaug per savaitę, pusantros, šiek tiek daugiau laiko gali trukti želdinimo darbai. Apie kitų metų planus dar nėra galvojama, bet tikimasi, kad ir kitąmet pavyks pritraukti ne mažiau žmonių bei išspręsti šiemet kitusias problemas ir nesklandumus.

Ne ta publika, kuri terštų

2010-aisiais metais festivalį saugomoje teritorijoje – Aukštadvaryje prie Velnio duobės – yra surengę ir „Mėnuo Juodaragis“ organizatoriai. Šiemet – pasirinkta taip pat jautri vieta – Sinderiškio dendrologinis draustinis Kėdainių rajone. Organizatorių pasiteiravus, kodėl būtina rengti masinius renginius gražiose vietovėse ar tai nedaro žalos aplinkai, viena iš festivalio organizatorių Gintarė Kašelionytė teigė, kad viskas labai priklauso nuo renginio pobūdžio ir publikos.

„Natūralioje vietoje, kaip Skinderiškio parkas, neorganizuotume festivalio didelei miniai, už kurios elgesį negalime atsakyti, bet septyniolika festivalio metų rodo, jog Juodaragio publika su gamta elgtis moka ir nesuindustrintų vietų, kuriose dažniausiai tvyro spartietiška aura bei nebūna patogumų, nesibaimina“, - sakė G. Kašelionytė.

Skelbiama, kad iš viso į šių metų festivalį parduota 1,5 tūkst. bilietų. Anot G. Kašelionytės, Skinderiškio parkas tai ne tik vieta, graži savo augalų gausa, bet ir gerokai apleista – užaugusi Sosnovskio barščiais, užpelkėjusi. 

„Likus mėnesiui su savo geranoriška žmonių kuopa tvarkėme parką – rinkome šiukšles, pylėme maudyklę, pjovėme barščius. Tvarkymą pratęsime ir prieš/po festivalio. Darnus mąstymas yra akcentuojamas organizatorių, savanorių ir publikos ratuose. Manau, sąmoningo, gamtai draugiško mąstymo konstravimas yra geriausia, ką galime padaryti. O dėl vietų jautrumo – klausimas, ar geriau jas palikti užmarščiai, ar draugiškai prisijaukinti ir puoselėti. Mums yra svarbu, jog Lietuvoje esančios ypatingos vietos nebūtų nustumtos į pašonę, o jose žmonės įsikurtų ir kūrybiškai dalintųsi savo gyvenimais“, - sakė viena iš festivalio „Mėnuo Juodaragis“ organizatorių G. Kašelionytė.