Akivaizdi klimato kaita jau niekam nekelia jokių abejonių. Ekstremalūs gamtos reiškiniai tapo neatsiejami, ištisus metus Lietuvos nepaliekantys palydovai. Pernai šalį skalbusios liūtys, šiemet tapo retenybe. Jas pakeitė stichinės sausros ir atogrąžų karščiai. Tačiau pagrindinis klimato kaitos požymis yra visai ne orų šiltėjimas, o pavojingų (ekstremalių) reiškinių stiprėjimas. Miestus skandinančios, ūkininkų derlių naikinančios liūtys, alinanti, kelis mėnesius trunkanti sausra, staigios orų permainos ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje, yra puikūs ekstremalių reiškinių gamtoje pavyzdžiai, kurie praneša, kad civilizacijai, žmonijai ir žmonių sukurtai tvarkai ateina tikras išbandymas.
Klimato kaita veikia augalus
Reikia nepamiršti, kad klimato kaita ir jos padariniai turi įtakos ne tik žmonėms, jų gyvenimui, bet ir gamtai. Kylanti oro temperatūra turi didelės įtakos vietinėms augalų ir gyvūnų rūšims. Gamtos tyrimų centro Botanikos instituto Augalų fiziologijos laboratorija yra atlikusi tyrimą, kaip į augančią vidutinę metų temperatūrą reaguoja invazinis augalas lubinas. Laboratorijos vadovė, vyriausioji mokslo darbuotoja Sigita Jurkonienė pasakoja, jog tyrimo rezultatai buvo vienareikšmiai.
„Pagal laboratorinius tyrimus, auginant augalus klimato kamerose ir imituojant 5 laipsnių atšilimą, galima prognozuoti, kad invazinis augalas gali prarasti savo invaziškumą – patektų į kitą kategoriją, nebegalėtų tokiomis sąlygomis užkariauti mūsų pievų. Bet tai yra tik trejeto metų eksperimentas, tiriant jo dygimą ir pradines augimo fazes. Aišku, natūraliai, gamtoje, gali viskas vykti šiek tiek ne taip, kaip imituojant laboratorinėse sąlygose šiltėjimą“, – aiškina mokslininkė.
Pasak jos, matant, kad net invazinis augalas gali prarasti kai kurias savo savybes, galima konstatuoti, jog vietiniams augalams klimato kaita gali padaryti dar didesnę įtaką, nors kas nutiks vienam ar kitam augalui, prognozuoti sunku.
Klimato pasikeitimus jaučia net vabzdžiai
Sunku nuspėti ir kokią įtaką klimato atšilimas žiemą turės vabzdžiams, nes kol kas trūksta mokslinių tyrimų, tačiau mokslininkai įsitikinę, kad šiltesnės žiemos tikrai lems vienokius ar kitokius jų rūšių pasikeitimus. Entomologas, Vilniaus universiteto (VU) Gyvybės mokslų centro (GMC) doc. dr. Andrius Petrašiūnas pasakoja, kad, remiantis kitų šalių atliktais tyrimais, galima įsivaizduoti, jog panašūs procesai vyksta ir Lietuvos gamtoje.
„Lietuvoje tyrimų, kaip vabzdžiai reaguoja į klimato pokyčius, kol kas, kiek man žinoma, nėra padaryta, todėl kalbėti apie konkrečias rūšis yra sunku, belieka prognozuoti. Pavyzdžiui, Šiaurės Amerikoje yra atlikti tyrimai, kaip kamanės prisitaiko prie kintančio klimato. Tos rūšys, kurios gyvena piečiau, traukiasi į šiaurę, kur temperatūra lieka tokia, kokia joms yra įprasta gyventi. Tai, ko gero, Lietuvoje tas pats vyksta su kai kuriomis vabzdžių rūšimis, tačiau niekas nėra atlikęs jokių išsamesnių tyrimų“, – teigia dr. A. Petrašiūnas.
Paukščiai taip pat prisitaiko
Didesnę įtaką, kaip teigia mokslininkai, šiltėjančios žiemos daro paukščiams. Lietuvos ornitologų draugijos biologas - ekspertas Gintaras Riauba tikina, kad klimato kaita yra akivaizdi priežastis, lemianti migruojančių paukščių rūšių įpročių pokyčius: jei orai būna švelnesni, nėra šalnų, sniego, žvarbaus oro, paukščiai ilgiau pasilieka arba anksčiau sugrįžta pavasarį.
„Moksliškai patvirtinta, kad pavasarį migracija ankstyvėja, o rudenį vėlyvėja: anksti migruojantys paukščiai pradeda grįžti anksčiau, o rudeninės migracijos metu kai kurie paukščiai išskrenda vėliau. Paprastai itin ankstyvo ar vėlyvo išskridimo datos būdingos pavieniams paukščiams, tačiau net ir pavienių atvejų registravimas leidžia konstatuoti, kad paukščių fenologija kinta“, – teigia biologas.
Žinant kai kurių rūšių biologinės savybes, galima prognozuoti, kurie paukščiai nukentės labiau, o kurie mažiau. Jau dabar turima duomenų, jog šiltėjantis klimatas neigiamai veikia jūrinių ir kitų šaltesnio klimato juostose perinčių paukščių rūšių populiacijas.
„Nukentės specializuotos, tik tam tikrose buveinėse galinčios išgyventi paukščių rūšys, vadinami tam tikrų buveinių specialistai, sėslūs paukščiai pirmiau gali nukentėti nei migruojantys paukščiai. Reikia paminėti, kad tos jautresnės paukščių grupės nukentės tuo atveju, jei iš tiesų klimato kaitos procesai nulems tam tikrų gamtinių buveinių pasiskirstymo pokyčius, pavyzdžiui, išnyks tam tikro tipo miškai arba jie taps labiau fragmentuoti, tai būtent tokio tipo buveinių rūšys ir nukentės“, – pasakoja G. Riauba.
Pasaulis imasi veiksmų
GRYNAS.lt jau ne kartą rašė, kad didžiausias klimato kaitos ir jos padarinių sukėlėjas yra CO2. Šių metų birželį į Lietuvą atvykę suomių mokslininkai pranešė, kad jų atliktas tyrimas (Aplinkos ministerijos ir Energetikos ministerijos iniciatyva) parodė, jog taršiausi mūsų šalyje ir energetikos, pramonės ir transporto sektoriai. Būtent jie į aplinką išskiria daugiausiai CO2.
Tačiau visos šalys, kurios yra pasiryžusios kovoti su klimato kaita, sutaria, kad vienas taršiausių ir daugiausiai pavojaus aplinkai keliančių yra transporto sektorius. GRYNAS.lt jau rašė, kokią taršą sukelia kiekviena iš automobiliams naudojamų kuro rūšių (benzinas, dyzelis, dujos). Be to, kuo senesnis automobilis, tuo didesnė jo tarša. Jeigu Vakarų Europos šalyse vyrauja EURO 6 standarto automobiliai, kurie turėtų mažiausiai teršti aplinką, Lietuvoje, ko gero, dėl ekonominių priežasčių, vis dar daugiausiai naudojamasi EURO 3 standarto automobiliais (jie senesni ir pigesni).
Tokios transporto priemonės, kaip aiškino Aplinkos ministerijos specialistai, be šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo reikšmingai prisideda ir prie oro taršos azoto oksidais, kietosiomis dalelėmis. Lietuviai. Pažymėtina, kad 2015 m. virš 70 proc. Lietuvoje išmesto azoto oksidų kiekio išmesta iš transporto sektoriaus, o iš jų net 58 proc. – iš kelių transporto.
Būtent todėl kai kurios Europos Sąjungos šalys draudžia arba ketina drausti dyzelinių automobilių (manoma, kad jie labiau teršia aplinką nei kitomis kuro rūšimis varomi automobiliai) prekybą, pirkimą, su tam tikrai automobiliais arba riboja automobilių eismą miestų centruose.
Tai susiję ir su Europos Komisijos Baltojoje knygoje iškelto pagrindinio tikslo – iki 2030 metų dvigubai sumažinti degalais varomų automobilių naudojimą miestuose, o iki 2050 metų pasiekti, kad miestuose jų nebeliktų – įgyvendinimu. Pavyzdžiui, Didžioji Britanija neseniai paskelbė, jog, kovodama su vis didėjančiu CO2 kiekiu aplinkoje, nuo 2040 metų šalyje uždraus benzininių ir dyzelinių automobilių importą. Atsakingos institucijos priėmė tokį sprendimą, atsižvelgdamos į vietos mokslininkų išvadas, kad būtent šios kuro rūšys labiausiai teršia aplinką.
Šalia tokių sprendimų, kurie liečia kiekvieno gyventojo kasdienius įpročius, planuojama ir tobulinama visa transporto infrastruktūra. Europoje atsiranda vis daugiau aplinkai draugiško viešojo transporto, taip pat suteikiama galimybė gyventojams įsigyti elektromobilius.
Permainos transporto sektoriuje
Kovojant su transporto tarša neatsilieka ir Lietuva. Maža to, analizuojant transporto sektoriaus permainų planus, atrodo, kad susisiekimo infrastruktūra tikrai taps kur kas draugiškesnė aplinkai. Kaip informuoja Susisiekimo ministerija, iki 2023 metų planuojama elektrifikuoti Kaišiadorys – Radviliškis – Šiauliai – Klaipėda geležinkelių ruožą, kuriuo vyksta pagrindinis traukinių eismas. Po 2020 metų planuojama modernizuoti Vilnius – Kaunas geležinkelių linijos kontaktinį tinklą. Taip pat vertinamos galimybės elektrifikuoti ir kitus geležinkelių ruožus. Šiuo metu elektrifikuoti šie geležinkelių ruožai: Baltarusijos/Lietuvos siena – Vilnius, Vilnius – Kaunas, Vilnius – Trakai.
Kartu (lygiagrečiai) su pagrindinės linijos Vilnius – Klaipėda elektrifikacijos darbais planuojama įsigyti elektrinių traukinių, kurie leistų jau 2024 metais keleiviams iš Vilniaus Klaipėdą pasiekti elektriniais traukiniais.
Galvojant apie aplinkai draugišką transportą, labai svarbu skatinti elektromobilių naudojimą. Vienas iš būtų tai daryti yra sukurti patogią infrastruktūrą. 2014-2017 metais įrengta 12 viešų didelės galios elektromobilių įkrovimo stotelių automagistralėje Vilnius – Klaipėda ir viena automagistralėje Vilnius – Panevėžys.
Planuojama, kad iki 2018 m. pabaigos pradės veikti dar 14 viešųjų didelės galios įkrovimo stotelių šalia kelių, priklausančių transeuropiniam transporto tinklui, ir prie kitų valstybinės reikšmės kelių. 5 prieigos jau yra įrengtos, 9 dar įrenginėjamos. Iki 2020 m. visi įregistruoti elektromobiliai Lietuvoje turėtų sudaryti 5 proc. visų per metus parduodamų naujų automobilių, o 2025 m. – 10 proc. Numatoma šalia kelių, priklausančių transeuropiniam transporto tinklui, ir prie kitų valstybinės reikšmės kelių iki 2020 m. įrengti ne mažiau kaip 19 veikiančių viešųjų elektromobilių didelės galios įkrovimo prieigų, o iki 2022 m. – ne mažiau kaip 28 vnt. Lietuvos miestuose ir priemiesčių aglomeracijose, kuriose gyvena daugiau kaip 25 tūkst. gyventojų, iki 2020 m. pabaigos įrengti ne mažiau kaip 100 veikiančių viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų.
Visą informaciją apie elektromobilių prieigas valstybinės reikšmės keliuose (esamų ir planuojamų prieigų vietas, informaciją apie jas ir užimtumą realiuoju laiku (taip pat ir vaizdą per kameras) galima rasti www.eismoinfo.lt
Informacija apie elektromobilių infrastruktūros plėtrą skelbiama http://sumin.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/kita-veikla/pletra-ir-inovacijos/elektromobiliu-infrastrukturos-pletra
Už elektromobilių įkrovimo infrastruktūrą miestuose yra atsakingos savivaldybės, kurios savo planus skelbia Darnaus judumo mieste planuose. Su jais susipažinti galima čia: https://sumin.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/darnaus-judumo-mieste-planai
Imantis šių ir dar daugelio kitų permainų kituose sektoriuose, turi būti sumažintas CO2 kiekis, patenkantis į aplinką, o kartu su juo ir klimato kaitos padariniai. Tik taip galima išsaugoti šalies gamtą, kraštovaizdį, gyvūniją ir žmoniją.
Lietuva turi tarptautinių įsipareigojimų
GRYNAS.lt primena, kad pagal Paryžiaus susitarimą Lietuva įsipareigojo bendrai su ES ir jos valstybėmis narėmis 2021–2030 m. laikotarpiu mažiausiai 40 proc. sumažinti išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, lyginant su 1990 m. Šis siekis yra perkeltas į Europos Sąjungos ilgalaikius planus nustatant tikslus atskiroms ūkio šakoms. ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje dalyvaujančiuose sektoriuose (kuro deginantys įrenginiai virš 20 MW,chemijos, popieriaus, keramikos ir kita pramonė) ES valstybės narės bendrai įsipareigojo išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinant 43 proc., o minėtoje sistemoje nedalyvaujančiuose sektoriuose (žemės ūkis, transportas, atliekų tvarkymas, namų ūkiai, paslaugų sektorius ir kt.) – ES lygiu 30 proc., palyginti su 2005 m., nustatant privalomus tikslus atskiroms ES valstybėms narėms.
Lietuva iki 2030 m. privalės 9 proc. sumažinti išmetamą ŠESD kiekį ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje nedalyvaujančiuose sektoriuose, palyginti su 2005 m. Lietuvai įvykdyti įsipareigojimus ir sumažinti klimato kaitos padarinius galima tik visų institucijų, pramonės, mokslo institucijų ir nevyriausybinių organizacijų pastangomis, pertvarkius transporto, energetikos ir žemės ūkio sektorius. Kol atsakingos valdžios institucijos priima atitinkamus sprendimus, gyventojai taip pat privalo prisidėti keisdami savo įpročius, saugodami aplinką ir tausodami gamtos išteklius. Kaip greitai klimato kaita pakeis Lietuvą, priklauso nuo viso pasaulio šalių pačių gyventojų ir jų atsakomybės.