Išėmėte „batareikas“ iš televizoriaus pultelio, radijo imtuvas „džeržgia“... Jūsų saujoje vis daugiau nešiojamų baterijų. Ką darote jūs? A variantas – išmetate į bendrą konteinerį ir nesukate sau galvos, nors tokiu būdu jos gali padaryti žalos aplinkai. B – žinote, kad kai keliausite į prekybos centrą, spaudos kioską, biblioteką, galėsite tinkamai atsikratyti nešiojamomis baterijomis. C – nešate visą šį „turtą“ į supirkimo punktus, kurių nuo šios savaitės yra apie 30 visoje Lietuvoje. Čia galite gauti 2 litus už kilogramą įvairių galvaininių elementų.
Seniau variantą A rinkdavosi daugelis Lietuvoje gyvenančių žmonių. Tačiau dabar, pasak didžiausių surinkėjų, viskas keičiasi į gerąją pusę – surenkami kiekiai kiekvienais metais didėja. Jų teigimų, tai lemia ir pasikeitęs žmonių požiūris, kad elektronines atliekas reikia išmesti tinkamai. Vis dėlto šiems metams užbrėžtos ribos – apie 175 tonų baterijų nepavyks surinkti be ekonominio gyventojų skatinimo – tai pripažino ir atliekų surinkėjai, ir gamintojų bei importuotojų asociacija.
Asociacijos „EEPA“ (Elektros ir elektroninės įrangos gamintojų ir importuotojų asociacija) direktorius Giedrius Mikulskas GRYNAS.lt kalbėjo, kad tikslaus tyrimo, apklausos nėra, tad tikslių rodiklių apie surenkamus kiekius tam tikrose vietose – taip pat nėra. Tačiau, galima drąsiai teigti, kad padėtis keičiasi į gerąją pusę.
„Kiekvienais metais surenkami senų baterijų kiekiai, mūsų surinkimo vietose, auga. Galime manyti, kad žmonės ne tik sužino daugiau informacijos apie tai, bet ir daugiau atneša. Neišmeta jų ten, kur negalima – į konteinerius. Žmonių sąmoningumas auga.“
Lemia įprotis
Gamintojų ir Importuotojų Asociacijos (GIA) direktorius Alfredas Skinulis sutiko, kad paskutiniu laiku situacija smarkiai pagerėjusi, tačiau iki tokios, kokios norėtų daugelis, dar reikėtų pasistengti.
G. Mikulskas pasakojo, kad žmonių įpratimas prie tokių vietų, kuriose įrengti nešiojamų baterijų ir elementų konteineriai itin svarbus. Dabar jie bus pradėdami pratinti ir prie „EKO taškų“, kur už baterijas bus mokama.
„Žmonės eidami į parduotuves, viešąsias įstaigas, mato dėžutes, konteinerius, kur reikia nešti senas baterijas. Manome, kad žmonės kiekvieną sykį matydami dėžutes, jas įsimena, įpranta, visada žinos ir ras, kur išmesti baterijas“, – kalbėjo pašnekovas.
Lietuvai tenka 700 tonų elementų
Pasak pašnekovų, kasmet Lietuvoje į rinką patenka apie 700 tonų galvaninių elementų.
„EEPA“ atstovai kasmet išleidžia apie trečdalį šio kiekio, t.y. apie 200 tonų. Gamintojų ir Importuotojų Asociacija praėjusiais metais į Lietuvos rinką išleido 277 tonas galvaninių elementų.
Apibendrinus, tai nešiojamų baterijų ir akumuliatorių, neišskiriant tik galvaninių, Lietuvos rinkai galėtų būti pateikiama daugiau nei 1 tūkst. tonų kasmet.
Pasikeitusios užduotys – lengvesnis surinkimas
Nešiojamų baterijų ir akumuliatorių perdirbimo užduotys 2007–2012 m. seniau reikalavo surinkti nemažiau, kaip 80 proc. nuo vidaus rinkoje išleisto jų kiekio.
A. Skinulio teigimu, tokios užduoties niekam nepavykdavo įvykdyti ir turbūt nė vienas gamintojas, importuotojas neįvykdomos užduoties įvykdyti negali.
Nuo šių metų įsigaliojo nauja tvarka, kai reikia surinkti ne mažesnį, kaip 25 proc. nešiojamų baterijų ir akumuliatorių kiekį išleistą vidaus rinkoje.
A. Skinulis sakė, kad dabartinė užduotis, atsižvelgiant į gamintojų, importuotojų galimybes, iš neįmanomos, tapo įvykdomos, tačiau tam reikia įvesti ekonominį gyventojų skatinimą, t.y. pradėti už baterijas mokėti pinigus, jas supirkti.
Tuo tarpu G. Mikulskas pasakojo, kad praėjusiais metais jų asociacija surinko tik apie 10 tonų galvaninių elementų. Tačiau jis mano, kad šiais metais padėtis pasikeis.
„Tai yra 5 kartus mažiau, nei reikia surinkti, kad įvykdytume strateginę 25 procentų užduotį. Šiais metais tikimės, kad pavyks surinkti šį kiekį. Mūsų surinkimo tinklas pradėjo pilnavertiškai veikti tik praėjusių metų antrojoje pusėje. Tai reiškia, kad žmonės priprato prie rinkimo vietų, tad manome, kad šiais metais, jie tikrai suneš nebetinkamas naudoti nešiojamas baterijas ir akumuliatorius, ir mūsų tinkas surinks virš 50 tonų“, – apie šiųmetinius planus kalbėjo G. Mikulskas.
Pagal senąją tvarką, baterijų ir akumuliatorių atliekų netvarkymas ir (ar) nedalyvavimas organizuojant baterijų ir akumuliatorių atliekų tvarkymo sistemas – užtraukdavo baudą pareigūnams nuo 5 tūkst. iki 10 tūkst. litų.
G. Mikulsko teigimu, pagal naują įstatyminę bazę, kuri įsigaliojo nuo šių metų pradžios, gamintojas, importuotojas, kuris neįvykdys sutvarkymo užduočių, turės mokėti mokestį už aplinkos teršimą.
„Šis mokestis sudarys 10 tūkst. litų už kiekvieną į rinką išleistą naujų nešiojamų baterijų ir akumuliatorių toną. Taigi jei užduotis bus visiškai neįvykdyta, reikės mokėti 10 tūkst. litų. už kiekviena į rinką išleistą toną. Jeigu kažkiek bus surinkta, tai mokestis mažės proporcingai užduoties vykdymo proporcijai“, – apie naująją tvarką pasakojo vyras.
Iki šiol nesurinko - nes nemokėjo
Pagrindiniai sunkumai, norint surinkti reikiamą nešiojamų baterijų skaičių – sudaryti sąlygas, užtikrinti, kad žmogus galėtų tinkamai išmesti nešiojamas baterijas ir akumuliatorius. A. Skinulio teigimu, šiais metais visi turėtų pastebėti teigiamus rezultatus, kai iš esmės pasikeitė numatyti užduočių surinkimo kiekiai. Abu pašnekovai patvirtino, kad vietų steigimas yra prioritetinis klausimas.
Nors baterijos pradėtos supirkti, A. Skinulio teigimu, jos turi neigiamą rinkos vertę. T.y. jų supirkimas ir pardavimas jas tvarkančiai valstybei gamintojams bei importuotojams yra nuostolingas, nes priešingai nei plastikas ar stiklo tara, baterijos nėra vertinga atlieka.
G. Mikulskas užsiminė, kad daugelio nešiojamų baterijų ir akumuliatorių perdirbimas kainuoja dar brangiau, negu iš jų išgaunamos žaliavos, todėl jų pirkti niekas nenori.
Aktyviausios surinkimo vietos – prekybos centrai
Abu pašnekovai teigė, kad didžiausi galvaninių elementų kiekiai surenkami prekybos centruose. To priežastis paprasta – ten specialios surinkimo dėžės stovi seniausiai.
„Viskas priklauso nuo 2 dalykų: nuo to koks gyventojų judėjimas tokioje vietoje, o antra, kiek laiko toje vietoje stovi surinkimo konteineris“, – paaiškino A. Skinulis.
Jeigu norėtume išskirti populiariausią nešiojamų baterijų ir akumuliatorių vietų trejetuką, jis atrodytų šitaip: didysis prizas atitenka prekyboms centrams, ant antrosios vietos pakylos stovi degalinės, o trečiąją vietą dalijasi mokyklos ir pašto skyriai.
Aktyviausiai renka didmiesčiai
Kalbant apie baterijų rinkimo „varžybose“ pirmaujančius miestus, didžiausi surenkami kiekiai pasiskirsto pagal gyventojų koncentraciją mieste. Didžiausi kiekiai surenkami Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje bei Šiauliuose.
„Kaimo vietovėse gyvenantiems žmonėms dažniausiai paprasčiau išmesti bateriją, elektronikos prietaisą į bendrą konteinerį, nesivarginti ieškant, kur juos atiduoti“, – apie rinkimo tendencijų skirtumus kalbėjo vyras.
Šiuo metu pagal nustatytą tvarką, kurią numato baterijų ir akumuliatorių atliekų tvarkymo taisyklės reikia turėti ne mažiau nei 3000 galvaninių elementų ir akumuliatorių surinkimo vietų. Asociacija „EEPA“ šiuo metu turi beveik 4 tūkst. tokių vietų, Gamintojų ir Importuotojų Asociacija – daugiau kaip 3 tūkst.
Lietuvai perdirbimo gamyklos per brangios?
O kur keliauja surinktos nešiojamos baterijos? Baterijų perdirbimui reikalingos sudėtingos technologijos, kurios kainuoja daug, tad bent jau kol kas, Lietuvai neįkandamos. Neįkandamos ir dėl kitos priežasties – vidaus rinka per maža ir baterijų surenkama per mažai. Tad neapsimoka kurti ir gamyklos, kuri užsiimtų perdirbimu.
G. Mikulskas dėstė, jog Lietuvoje baterijos neperdirbamos dėl to, kad kiekvieną gamyklą reikia aprūpinti užsakymais. „Iš kur jos gautų tuos užsakymus? Lietuvoje surenkami kiekiai, spėju, nėra pakankami, kad būtų optimalu statyti perdirbimo gamyklą.“
Tam pritarė ir A. Skinulis.
„Svarbiausi klausimai: kiek galima pasiūlyti produkto perdirbimui ir šių technologijų brangumas. Paprastai, nešiojamos baterijos ir akumuliatoriai vežami į Vokietiją, Belgiją, Švediją Prancūziją, kur seniai įgyvendintas baterijų ir akumuliatorių surinkimas ir perdirbimas, o tai lemia ir daug didesnė žmonių koncentracija nei Lietuvoje. Mūsų gyventojų skaičius žymiai mažesnis, tad ir surenkami kiekiai maži. Tad, kol nėra ką perdirbti, tai kažin ar verslininkai bandys investuoti į tokias technologijas, perdirbimo įmones. Pavyzdžiui, mūsų kaimyninėje Lenkijoje gyventojų yra 10 kartų daugiau nei Lietuvoje, ji labiau techniškai išsivysčiusi šalis, tačiau nežinau, ar ir jie turi tokias perdirbimo gamyklas“, – apie komplikuotą padėtį kalbėjo pašnekovas.
Lenkijoje, išties, yra įmonių, kurios užsiima nešiojamų baterijų ir akumuliatorių perdirbimu. Kai kurios Lietuvos atliekų tvarkymo įmonės palaiko glaudžius ryšius su kaimynine šalimi. Tad galvaniniai elementai neretai perdirbami ir visai čia pat – Lenkijoje.
Pagal elektroninių prietaisų Europoje tvarkymą ir priežiūrą koordinuojančios organizacijos „WEEE Forum“, 2010 m. atliktą tyrimą, Lenkijoje kiekvienas gyventojas atiduoda perdirbimui po 40 g panaudotų baterijų. Tai yra mažiausias kiekis iš visų, 11 tyrime dalyvavusių šalių. Pavyzdžiui, Austrijos gyventojas kasmet atiduoda maždaug po 220 g panaudotų baterijų. Lyderiais išlieka skandinavų šalys. Lietuva apklausoje nedalyvavo.
Nešiojama baterija yra produktas, kurio apie 80 – 90 proc. medžiagų galima pakartotinai naudoti gaminant naujas baterijas. Tačiau neatsakingas jų išmetimas, kelia neigiamą poveikį aplinkai ir žmogaus sveikatai. Gyvsidabris, švinas tai tik kelios medžiagos, kurios sudaro nešiojamas baterijas. Todėl jų surinkimas, utilizavimas ir perdirbimas – svarbus uždavinys.
Skatina žmones baterijas išmesti tinkamai
Žmonės atiduoti nešiojamas baterijas, kitą elektroniką, skatinami įvairiais būdais. Pašnekovai išskyrė, kad itin svarbus dėmesys skiriamas mokykloms.
„Mokiniams rodome video filmus, apie tai, kodėl ir kaip reikia tinkamai išmesti nešiojamas baterijas ir kitas elektronikos atliekomis. Taip pat jie skatinami tam tikromis dienomis atnešti elektronines atliekas į savo mokyklą, jas mes surenkame. Nugalėtojai apdovanojami įvairiais prizais“, – dėstė G. Mikulskas.
A. Skinulis pritarė, kad „moksleiviai yra svarbi rūšiavimo grandis. Tad juos šviesti, skatinti – mūsų tikslas.“
Abu pašnekovai patvirtino, kad didžiausias dėmesys nukreiptas į naujų baterijų rinkimo vietų populiarinimą.
Prie iniciatyvos prisidėjo ir 6 metų patirtį surenkant baterijas turinti UAB „Žalvaris“. Įmonė supirkinėja panaudotas baterijas visoje Lietuvoje:
http://www.zalvaris.lt/bateriju-surinkimo-vietos/
Elektronių atliekų surinkimo vietos visoje Lietuvoje
http://www.zalvaris.lt/bateriju-surinkimo-vietos/
http://www.epa.lt/Atlieku-surinkimo-vietu-paieska-707.html
http://www.gia.lt/baterijos-ir-akumuliatoriai/gyventojams/
Baterijų supirkimo vietos:
http://www.zalvaris.lt/bateriju-surinkimo-vietos/
http://www.ekotaskas.lt/mus_rasite
http://www.emp.lt/lt/katalizatoriai/kontaktai/vilniaus-apskritis
http://www.emp.lt/lt/katalizatoriai/kontaktai/kauno-apskritis
http://www.emp.lt/lt/katalizatoriai/kontaktai/klaipedos-apskritis
http://www.emp.lt/lt/katalizatoriai/kontaktai/siauliu-apskritis
http://www.atc1.lt/apie-mus/perkame/