Kauno vardas dėl kalėdinės eglutės plačiai skambėjo dar pernai. Tekstilininkų ir dailininkų gildijos vadovė Jolanta Šmidtienė kartu su komanda miestą papuošė iš plastikinių butelių sukonstruota žaliaskare, o šiemet vėl nepaliauja stebinti – Kauno eglutė suspindo neregėto grožio neriniais, išmegztais iš plastikinių maišelių. GRYNAS.lt kalbina kūrėją ir klausia, kaip gimsta tokios idėjos bei kokią vietą kūryboje užima ekologija.
Panaudota 40 tūkst. plastikinių maišelių rulonų
Šių metų Kauno eglutė, kaip pasakoja jos kūrėja, yra labai tekstilinė, jai keltas vienas svarbus reikalavimas – kūrinys turėjo būti šiltas: „Visi kalba apie šaltą žiemą, todėl norėjosi eglutę padaryti tokią, kad prie jos ne tik, kad sušyli, bet ir į ją įeini kaip į vieną didelį megztą megztinį. Būtent tam pasitelkiau megzimo techniką, visa eglės apačia yra numegzta“, - sakė J. Šmidtienė.
„Tai yra tas pats maišelis, kuris dabar nuskambėjo per visus kanalus, kurį visi labai naudoja ir kuris labai ilgai nesuyra gamtoje. Atkreipkime dėmesį, kokie yra masteliai. Tai yra daiktas, kuriuo ne tik vieną kartą parsineši daržoves ir išmeti, o galima pastatyti tokį statinį. Viskas yra numegzta iš maišelių – nežmoniško jų kiekio. Bijau pasakyti, koks buvo metražas. Kiekis tų maišelių buvo... net nežinau ir kaip suskaičiuoti. Tai yra per 40 tūkst. rulonų. Numegzta daugiau kaip 500 kv. m gryno mezginio“, - pasakojo menininkė.
Iššlavė visas Kauno parduotuves
Kūrėja juokiasi, kad po plastikinių maišelių apsipirkimo, tokios prekės, ko gero, visame Kaune išvis nebeliko: „Visą didmeną nupirkome – sunešėme iš visokių bazių, iš gamybininkų ir vežėjų. Viskas susimezgė į vientisą organišką daiktą. Tai labai gera medžiaga tokiems dalykams – ir balta, ir lengva, ir pigi, nebijo atmosferos poveikio“, - juokėsi J. Šmidtienė.
Anot jos, eglutės kūrime buvo naudojami tik nauji maišeliai. Seną maišelį, anot menininkės, galima būtų panaudoti mažiems papuošimams savo namams, o dideliam mezginiui jau reikėjo ruloninių naujų maišelių, sumezgamų kaip siūlai.
„Idėja gimsta darbe. Jau pernai metais bandymus pasidarėme, bandėme ir vienokį poliesterį, ir kitokį. Jau pernai atradome šitą medžiagą, ji gražiai faktūriškai pasiteisino“, - sakė J. Šmidtienė.
Šių metų Kauno kalėdinė eglutė siekia 18 m, iš jų beveik 14 m. tęsiasi jos mezginiai. Prie eglutės dirbta kone metus – jos projektavimas pradėtas iškart po naujųjų metų. Pasiruošimas truko iki rudens, o paskui beveik du mėnesius vien megzta, prie to dirbo 20 žmonių.
„Įvertinti tokį dalyką yra labai sunku. Galiu pasakyti, kiek kainavo maišeliai, kiek kainavo lemputės. Dailininko autorinis atlyginimas – 5 tūkst. Lt. Maišeliai kainavo kokius 6 tūkst. Lt. Bet atsiranda kiti dalykai - konstrukcijos, keltuvai, leidimai ir visa kita“, - skaičiavo menininkė.
Ekologija – kaip priemonė, verčianti žmones mąstyti
Kalėdinės eglės kūrėja sako, kad visi maišeliai, sumegzti į mezginį, pasibaigus šventėms galės būti perdirbti. Be to, iš jų galima padaryti kad ir lauko baldus vasarai ar perdažius sukurti kitokios funkcijos daiktą.
Paklausta, kiek savo darbe ji vadovaujasi ekologinėmis idėjomis, menininkė pabrėžė mananti, kad ekologija yra svarbi priemonė, verčianti žmones mąstyti. „Aš kaip menininkė, darydama tokį darbą, atkreipiu dėmesį į tą medžiagą. Tai nereiškia, kad tai yra ekologiškai išauginta, suvalgoma eglutė. Menininkas siekia atkreipti dėmesį į tai, kas yra ekologija, kokie yra masteliai. Mes numezgėme 500 kv. m eglę, kuri stovės du mėnesius, bet per visą Lietuvą, per prekybos centrus šitoks kiekis maišelių iškeliauja į šiukšlynus. Mes taip vartojame, tokiais kiekiais“, - samprotavo J. Šmidtienė.
Ji, prisimindama pernai metų plastikinių butelių eglutę, teigė, kad ji buvo kaip simbolis, kiek plastiko pagaminama per vieną dieną. „O eglė atrodė gigantiška“, - atkreipė dėmesį pašnekovė.
Nenori konkuruoti, nes Kalėdos - ne kova
Mes esame tokie maži, kad mums nėra, ko kovoti tarpusavyje. Tikrai atvažiuoja į Kauną iš kitų miestų ir pasižiūri. Tai nereiškia, kad visur turi būti tokios eglutės – galbūt tokiai mažai Lietuvai užtenka, kad vienąkart tokia eglutė bus Kaune, kitąkart Vilniuje... Jeigu mes turime kažkokį išskirtinumą, kuris įdomus pasauliui, tebūnie vienas, bet bent jau būna. Tik nereikia pradėti kovoti, jeigu pradėsime kariauti, iš Kalėdų bus mūšio laukas“, - sakė J. Šmidtienė.
Vilniaus eglė suformuota iš eglišakių
Vilniaus miesto savivaldybė GRYNAS.lt informavo, kad Vilniuje puošiamos Kalėdų eglės yra ne nukirstos ir atvežtos iš miško ir tai lemia atsakingas miesto požiūris į ekologiją.
„Miestas yra atsakingas ir ekologiška aplinka kviečia savo pavyzdžiu tausoti mus supančią gamtą“, - paaiškina Vilniaus miesto savivaldybės viešųjų ryšių skyriaus specialistė Daiva Savickienė.
Paklausta, kiek iš viso eglišakių suformavo pagrindinę miesto eglę, specialistė teigė, kad Katedros eglutei buvo atvežti natūralūs eglišakiai iš planinių miškų valymų kirtimų. Jų atgabenta daugiau kaip 6000 vnt. Eglišakiai atgabenti iš Zarasų miškų, kur daug eglynų. Savo ruožtu Rotušės aikštėje eglei suformuoti prireikė 3500 vnt. dirbtinių eglišakių.
Iš viso Vilniui dvi pagrindinės miesto eglės kainavo apie 150 tūkst. Lt, įskaitant visus papuošimus, žaisliukus, lemputes ir apšvietimą.