Minėdami Pasaulinę gyvūnų sterilizacijos dieną Gyvūnų gerovės tarnyba „PIFAS“ vasario 23 - 24 d. kviečia Kauno ir Šiaulių miesto senjorus pasinaudoti galimybe kastruoti auginamą katę su didele nuolaida.
Bendradarbiaujant su Kauno ir Šiaulių miesto veterinarijos gydytojais aštuoniasdešimt Kauno ir trisdešimt Šiaulių miesto senjorų, pateikusių pensininko pažymėjimą turės galimybę kastruoti katę ar katiną tik už 25 lt.
Kauno senjorai kviečiami registruotis telefonu 8 67522290
Šiaulių senjorai kviečiami registruotis telefonu 8 61564816
Taip pat, prisidėdami prie šios dienos minėjimo kitos Lietuvoje veikiančios veterinarijos klinikos kviečia pasinaudoti taikomomis nuolaidomis šiai procedūrai vasario ir kovo mėnesiais. Klinikų sąrašą rasite ČIA.
Gyvūnų kastraciją yra vienas humaniškiausių būdų, mažinantis benamių gyvūnų skaičių Lietuvoje.
Kodėl reiktų sterilizuoti savo augintinį?
Benamių gyvūnų problema vis dar aktuali. Kiekvienais metais prieglaudose daugybė sveikų ir žmogui draugiškų gyvūnų yra numarinami tik todėl, kad jie niekam nereikalingi. Šunų ir kačių populiacijos dydis gerokai viršija visuomenės ir valstybinių institucijų galimybes jais tinkamai pasirūpinti.
Augintinio sterilizacija ne tik prisideda prie benamių gyvūnų skaičiaus mažinimo. Daugeliui gyvūnų savininkų gali kilti klausimas: o kodėl aš turėčiau sterilizuoti savo augintinį? Priežasčių gali būti daug. Paminėsime keletą iš jų.
Sterilizacija panaikina nepageidaujamą gyvūnų elgseną susijusią su hormonų veikla. Kadangi kalės neberujoja, tai nebėra ir nepageidaujamo šunų dėmesio. Patinai nebejaučia poreikio klajoti, todėl tikimybė, kad jūsų augintinis netikėtai paspruks iš namų sumažėja. Tuo pačiu išvengiama ligų, kuriomis susergama kontaktuojant su sergančiais gyvūnais bei sužalojimų patinų kovose ar išbėgus į gatvę ir pakliuvus po automobilio ratais. Šunys tampa labiau prisirišę prie savo šeimininkų ir teritorijos. Sterilizacija padės išvengti erzinančio šunų lipimo ant kitų šunų ar žmonių, teritorijos žymėjimo. Baigiasi ir naktinės katinų bei rujojančių kačių „serenados“. Sterilizavus augintinį sumažėja arba visiškai išnyksta kai kurių ligų rizika, pavyzdžiui, pūlingo gimdos uždegimo, pieno liaukų ar prostatos vėžio.
Mitai
Mitas: Augintinį galima sterilizuoti tik sulaukus pirmos vados.
Faktas: Jokiais veterinariniais tyrimais nėra patvirtinas būtinumas susilaukti pirmos vados. Tuo tarpu, vaikingumas patelei yra sunkus išbandymas sekinantis organizmą.
Mitas: Sterilizacija prieštarauja natūraliems gamtos dėsniams.
Faktas: Domestikuotų gyvūnų populiacija nebėra kontroliuojama gamtos dėsnių. Šiuo atveju atsakomybę tenka prisiimti tam, kuris prijaukino – žmogui. Gyvūnų eutanazija, siekiant sumažinti jų perteklių, taip pat prieštarauja gamtos dėsniams.
Mitas: Kastruoti šunys yra mažiau sargūs.
Faktas: Šuns sargumas nesusijęs su lytine elgsena – tai natūralus instinktas ginti savo teritoriją. Priešingai - kastruoti šunys nebejaučia poreikio klajoti, todėl kur kas didesnį dėmesį sutelkia į savo namus ir šeimininką.
Mitas: Sterilizuoti gyvūnai priauga svorio.
Faktas: Nutukimas labiau susijęs su netinkama mityba ir judėjimo trūkumu.
Mitas: Mano augintinis nori patirti tėvystės džiaugsmą.
Faktas: Gyvūnų tėvystė yra sąlygota gamtos įdiegto instinkto rūpintis palikuonimis. Tai netolygu žmonių patiriamam tėvystės džiaugsmui. Jaunikliams paaugus, motina juos palieka ir praėjus keliems mėnesiams, į savo vaikus reaguoja kaip į svetimus gyvūnus.
Mitas: Mano augintinei taip nenutiks – aš moku saugoti.
Faktas: Neplanuotos vados – viena dažniausių priežasčių dėl kurios gyvūnai atiduodami į prieglaudas.
Mitas: Mano augintinis toks ypatingas – noriu būtent jo šuniukų ar kačiukų!
Faktas: Tikimybės, kad jūsų augintinio palikuonys bus identiški jūsų augintiniui beveik nėra. Net profesionalūs veisėjai negali to garantuoti. Prieglaudose yra daugybė gyvūnų, kurie yra lygiai tokie pat mieli ir mylintys, kaip ir jūsų augintinis. Juk jie turi teisę gyventi!
Dažnai tenka išgirsti ir tokį paaiškinimą: „Taip, aš leidžiu savo augintiniui kiekvienais metais susilaukti palikuonių, tačiau aš jiems randu namus!“. Kasmet Lietuvoje gyvūnų kontrolės tarnybos sunaikina apie dešimt tūkstančių gyvūnų dėl vienintelės priežasties – gyvūnų yra daugiau nei norinčių ir galinčių juos laikyti. Taigi, jei vienas šeimininkas leidžia savo katei kasmet susilaukti vienos vados, per 10 gyvenimo metų ji atsiveda apie 40 kačiukų, kuriems katės savininkas randa namus. Tačiau tuo pačiu metu 40 tokių pat mielų kačiukų sunaikinama prieglaudoje tik todėl, kad jie buvo niekam nereikalingi.