Paukščiai apsistojo miesto ribose
Nevėžio upės prieplaukoje Kėdainių centre, senvagėje, miesto parke tekančioje Dotnuvėlėje galima pamatyti ne tik laukinių žąsų ir ančių. Čia dažnai pastebimi ir kur kas retesni mūsų kraštams paukščiai – baltieji ir pilkieji garniai.
Neseniai kėdainiečiui fotografui Vidui Dovydaičiui vienoje vietoje pavyko nufotografuoti net penkis pilkuosius garnius.
Tiesa, jo kolegei Garžvilei Vaitiekūnienei prieš metus pavyko nufotografuoti ant vieno medžio tupinčius net dešimt pilkųjų ir baltųjų garnių. Ji paukščius nufotografavo žiemos metu.
Garnius savo fotoaparato objektyvu dažnai „sumedžioja“ ir dar viena kėdainietė gamtos fotografė Loreta Budrienė. Jos nuotraukos atsidūrė net televizijoje.
Patvirtino ir skaičiavimai
Beje, fotografų duomenis patvirtino ir oficialioji statistika. Praėjusiais metais visoje Lietuvoje, taip pat ir Kėdainiuose vyko žiemojančių paukščių apskaita. Mūsų mieste paukščių apskaitą vykdė gyvūnų žinovė, Kėdainių gyvūnų gerovės tarnybos „Pifas“ gyvūnų priežiūros ir globos koordinatorė Greta Linkė.
„Pilkasis garnys užpernai buvo tik 1, o pernai jų jau visi 8 buvo, tai reiškia, kad užfiksuota visa pilkųjų garnių kolonija.
Taip pat mieste užfiksuoti 3 baltieji garniai“, – statistiką pristatė G. Linkė.
Daugėja kasmet
Gamtą ir paukščius stebintys kėdainiečiai pastebi, kad jei prieš metus kitus galima būdavo išvysti vieną kitą minėtą paukštį, tai šiuo metu Kėdainiuose jų yra daugiau nei tuzinas ir jų daugėja. Paprastai šie paukščiai žiemoja pietinėse arealo dalyse, tačiau gamtininkai sako, kad jau ne vienus metus dėl šiltėjančio klimato pastebimi šių paukščių elgsenos pokyčiai.
Pasilieka netgi žiemoti
Lietuvos prozininkas gamtininkas, fotografas, aplinkosaugininkas, knygų autorius Selemonas Paltanavičius „Rinkos aikštei“ yra sakęs, kad Lietuvoje jau keletą metų iš eilės pastebimas toks reiškinys, kaip baltojo ir pilkojo garnio žiemojimas.
S. Paltanavičius kalbėjo, kad baltasis ir pilkasis garniai patys pasirenka vietą, kur jiems žiemoti.
Jei sąlygos jam būtų nepakeliamos – jie išskristų į kitą vietą, ieškotų tekančių neužšalusių upelių.
„Garniai Lietuvoje pradėjo kurtis prieš porą dešimtmečių, dabar tai jau visai nereta ir perinti rūšis. Įprastu reiškiniu, nors ne tokiu gausiu, tampa jų žiemojimas. Tam labai tiko ankstesnės žiemos, kai nebuvo ledo.
Garnių populiacijų stebima visoje Lietuvoje prie ežerų ir upių – tiesa, šąlant jie turėjo persikraustyti prie gyvų upelių, kur gali susirasti lesalo – žuvelių, vandens vabalų“, – paaiškino S. Paltanavičius.