Keistas vazonas: malonumas akims ir gomuriui

Mini sodas-akvariumas buvo sugalvotas amerikiečių, vėliau jį gana sparčiai pamėgo skandinavai, o šiuo metu toks gamtos „bendrabutis“ pasiekė ir Lietuvą. Įrenginys buvo pristatytas vienoje parodoje. Šio neįprastai atrodančio įrenginio veikimo principas gana paprastas – apačioje, akvariume, gyvena žuvytės, kurias maitina aukščiau esantis mini sodas. Tuo metu vešintys augalai augimui reikalingų medžiagų gauna iš vandens. Taip suformuojama rato ciklo sistemą, kurią galima stebėti ir laikyti tiesiog savo bute. Tiesa, yra ir didesnių ūkių, kurie naudodami tokį patį principą, užsiaugina tiek žuvų, tiek daržovių.

Norėjo ne tik naudos, bet ir estetikos

Mini sodą-akvariumą į Lietuvą prieš kelis mėnesius atsivežusios vienos bendrovės direktorė Renata Augustaitienė GRYNAS.lt pasakojo, kad šis įrenginys, pristatytas parodoje, sulaukė daug dėmesio. Moteris spėjo, kad tai nutiko dėl to, kad lietuviams tai dar didelė naujovė ir nematytas daiktas.

„Visąlaik domėjausi galimybe, kaip žiemos metu, kai trūksta saulės ir šilumos, turėti mini daržą namuose, nes pati labai mėgstu šeimininkauti, turiu ir šiltnamį, ir daržą. Paieškos šiek tiek užtruko, nors pasiūla pasaulyje didelė, tačiau trūko estetiškų produktų. Tas produktas, kurį mes atsivežėme, yra ir estetiškai patrauklus, nes akvaponikų, galimybių auginti namuose yra įvairių, bet jie (įrenginiai – red. past.) nėra estetiškai gražūs“, - pasakojo R. Augustaitienė.

Anot jos, mini sode-akvariume galima auginti labai įvairius augalus – salotas, žemuoges, braškes, pomidorus, prieskonines žoleles, gėles. Vienintelis taikomas apribojimas – augalo aukštis, kuris neturėtų viršyti 70 centimetrų (kitu atveju jis netilptų po lempa, kuri augalui teikia reikiamą šilumą).

  Žuvytes taip pat galima laikyti įvairias, tačiau mažo dydžio, nes akvariumas nėra didelis. Įrenginys turi specialų kompiuterį, turintį skirtingas priežiūros programas pasirinktiems auginti augalams – pagal augalo rūšį nustatoma, kaip intensyviai jis bus laistomas ir apšviečiamas virš jo esančia lempa.

„Augalai irgi turi savo ciklus. Ieškojau pasisėti petunijų, surfinijų, bet man pasakė, kad jos dabar neaugs – gali jas sėti kur nori, nes ne jų ciklas, tai reikėtų daryti vasario mėnesį. Lygiai tas pats su salotomis. Buvau pasisėjusi prieš mėnesį salotų, jos neaugo, nors tu ką – net žemėje jas persėjau ir neaugo. Pasirodo, irgi ne jų ciklas. Yra metuose tam tikri momentai ir daryk ką nori. Iš principo visus augalus galima sodinti, bet reikia žiūrėti jų ciklo. Kai kuriuos augalus gali sėti nuo sėklų, pavyzdžiui, prieskonius, kai kuriuos augaliukus patartina sodinti daigeliais ir jie gražiai išleidžia šaknis bei prigyja“, - aiškino moteris.

Žuvytės maitina augalus, o augalai žuvytes

„Mes daug kalbame apie ekologiją, apie tai, kaip gamtoje viskas susiję, kaip viską reikia saugoti. Man pačiai ir mano vaikams, kai atsivežiau ir pasistačiau namuose mini sodą, jis kurį laiką kėlė nuostabą, kaip iš tikrųjų viskas susiję – žuvytės valgo, tada jos tręšia vandenį, nuo tų trąšų augalai toliau sau auga ir viskas sukasi ratu“, - pasakojo pašnekovė.

Anot jos, mini sodo-akvariumo principas toks, kad žuvytės maitina augalus, o augalai – žuvytes, tai rodo tiesioginį sąryšį, kaip gamtoje vieni organizmai yra priklausomi nuo kitų: „Augalai pakankamai greitai pasėjus sėklytes išleidžia šaknis, kurios nuauga į vandenį, į apačioje esantį akvariumą, o ten gyvenančios žuvytės minta tomis šaknimis. Augalams tai irgi nėra blogai, nors aišku jie gauna lengvą „stresą“. Tačiau tuomet dar greičiau auga, kad išgyventų, leidžia daugiau šaknų ir lapų į viršų. Žuvytės, misdamos tomis šaknimis, palieka „kakučius“, kurie kaip trąšos grįžta atgal augalams“, - įrenginio veikimo principą paaiškino R. Augustaitienė. 

Paklausta, ar akvariumo gyventojus reikia papildomai maitinti, pašnekovė teigė, kad nebūtina, bet galima. Jeigu norisi greito rezultato, greičiau užaugančių daržovių – ji pataria rinktis tik mini sodą ir neturėti žuvyčių.

„Aš pati karts nuo karto įpilu akvariumams skirtų trąšų, kurios skirtos akvariuminiams augalams, nes akvariume laikau tik dvi žuvytes (sako, kad galima laikyti iki šešių), taigi jos neprigamina tiek daug trąšų, kad visi augalai greitai augtų ir jiems pakaktų. Žuvims, kai namie būnu, irgi įpilu specialaus maistelio, bet jeigu išvažiuoju atstogų – jos be problemų savaitę išgyvena ir misdamos vien augalų šaknimis“, - aiškino R. Augustaitienė.

Lietuvių kaina negąsdina

Moteris tikina jau atradusi ir klientų, kurie siūlomus mini sodus-akvariumus įsigijo. Vieni žmonės pirko dėl grožio, norėjo pasistatyti ant darbo stalo ir džiaugtis procesais, neakcentuojant, kas išaugs ir kiek. Kiti akvariumus įsigijo prieskoninėms žolelėms ir salotoms auginti – vazoną žadėjo statyti virtuvėje ir naudoti pagal paskirtį.

„Daug kam tai buvo nematytas dalykas, daug kas pamatė pirmą kartą, - paklausta apie parodos lankytojų reakcijas, kalbėjo R. Augustaitienė. - Daug kam tai buvo įdomu, kad augalai auga, o jų šaknys vandenyje, ne žemėje, o pasirodo, dar ir žuvytės plaukioja“.

Olandams nepavyko, amerikiečiams pasisekė

Panašią mini sodo-akvariumo idėją vasarą buvo pristatę ir du vyrukai iš Olandijos Roterdamo miesto – Alexas ir Nacho.

Vyrų idėją vasarą aprašė britų portalas dailymail.co.uk. Tuo metu kalbinti idėjos autoriai aiškino, kad mintis sukonstruoti tokį įrenginį jiems kilo suvokus, kad norint gauti šviežių ir skanių daržovių būtina skatinti vietos ūkininkavimą.

„Tikime, kad vietinis ūkininkavimas yra pirmas žingsnis norint užsiauginti šviežių daržovių ir vaisių. Todėl ir ėmėmės kurti produktų liniją, paremtą akvaponikos principu“, - dailymail.co.uk aiškino olandai.

Jie sukonstravo įrenginį du-viename: akvariumą ir vazoną augalams, kurie vienas kitą maitina. Tai buvo tarsi sumažintas aplinkoje vykstančios simbiozės modelis – t. y. žuvų išmatos tampa natūraliomis trąšomis, kurios maitina augalus, o augalai savo ruožtų atlieka vandens filtravimo darbą ir kartu maitina žuvytes.

Gaminį kūrėjai buvo įvertinę 85 eurais (apie 290 litų), tačiau jiems reikėjo surinkti 125 tūkst. eurų (431 tūkst. litų) paramos, kad galėtų pradėti masinę gamybą. Paramą skirti buvo galima iki rugsėjo 29 dienos, tačiau reikiamos sumos vyrams surinkti nepavyko.

Kur kas sėkmingiau su lėšomis sekėsi kitam vyrukų duetui - Nikhilui  ir Alejandrui iš Oklando, Kalifornijos. 2012-aisiais jie per tą pačią platformą pristatė namams pritaikytą mini akvaponikos sistemą, kuri leidžia laikyti žuvytes, ir užsiauginti prieskoninių žolelių, salotų saviems poreikiams. Vyrukams pavyko surinkti beveik 249 tūkst. JAV dolerių (apie 689 tūkst. litų) savo projektui įgyvendinti. Šiuo metu savo internetinėje svetainėje jie sukurtą įrenginį siūlo už 60 svarų sterlingų (apie 264 Lt).

Akvariumo vanduo – puiki trąša

Savo ruožtu interneto forumuose namuose turintys akvariumus ir juose laikantys žuvytes internautai dalinasi patarimais, kad vandenį, kuriame plaukioja žuvytės, jie jau seniai naudoja augalams tręšti ir tikina, kad tai yra pati nuostabiausia natūrali trąša, padedanti augalams suvešėti.

Tai patvirtina akvariumais prekiaujančios įmonės direktorė Šarūnė Paškevičienė. Jos teigimu, iš tiesų akvariumo vanduo, kuriame gyvena žuvytės, gali tarnauti kaip natūrali trąša kambariniams augalams.

„Akvariume pilna įvairios gyvybės. Be to, ten vanduo yra susistovėjęs, ne toks kaip iš čiaupo – jame nėra didelio kiekio chloro – jis tikrai labai naudingas, augalai juo palaistyti auga daug geriau“, - aiškino pašnekovė. Ji tikino, kad tokiu vandeniu laistyti augalus galima nuolat.

Š. Paškevičienės teigimu, norintys turėti akvariumą ir mini sodą viename, tokį įrenginį gali įsigyti ir jų bendrovėje, tačiau lietuviai labiau domisi įprastais akvariumais. Pašnekovė svarsto, kad tai lemia keli dalykai: „Jie (akvariumai -mini sodai – red. past.) reikalauja daugiau priežiūros, yra brangesni. Juose negali gyventi visos žuvys, kurių norėtųsi“. Anot direktorės, populiariausios žuvytės mini soduose-akvariumuose – karpiai, nes jie pakankamai atsparūs, yra gražūs, ryškūs, neužauga dideli ir gali puikiai gyventi mažame akvariume, be to, minta dumbliais ir nereikalauja ypatingos priežiūros.

Užsiauginti žuvų ir daržovių galima ir ant stogo

GRYNAS.lt jau yra rašęs ir apie akvaponikos pritaikymą didesniuose ūkiuose. Ak­va­po­ni­kos vers­lą Ber­ly­ne ple­čian­tis verslininkas pristatė dvejopą tokios sistemos pritaikymą - žu­vų au­gi­ni­mo re­zer­vua­rus galima sausumoje sujungti su hid­ro­po­ni­kos technologija – au­ga­lų, dar­žo­vių au­gi­ni­mu van­de­ny­je. Tokiu būdu galite turėti nedidelį ūkį ne tik kaime, bet ir mieste. Taip pat, jeigu statote naują namą, šią sistemą galima įrengti ir ant namo stogo.

„Ak­va­po­ni­kos sis­te­mos ga­li bū­ti ku­ria­mos ant že­mės, ta­čiau, jei­gu sta­tai nau­ją na­mą, to­kios fer­mos ga­li bū­ti in­teg­ruo­tos ir ant sto­go, pa­sta­tų vir­šu­je. Tai su­tei­kia ga­li­my­bę ga­min­ti tie­sio­giai mies­to gy­ven­to­jams, taip su­ma­žė­ja pro­duk­tų per­ve­ži­mo iš­lai­dos, iš­me­ta­ma daug ma­žiau ang­lies dvi­de­gi­nio“, – tokios sistemos privalumus vardijo N.Lesch­ke.

Ak­va­po­ni­kos sis­te­ma unikali dar ir tuo, kad nesukuria jokių atliekų, taigi tai yra itin draugiška aplinkai sistema. Žu­vų iš­skir­tos me­džia­gos su­ren­ka­mos ir nau­do­ja­mos kaip trą­ša au­ga­lams. Mai­nais au­ga­lai fil­truo­ja van­de­nį, ku­ris te­ka at­gal į žu­vų re­zer­vua­rą, toks apy­kai­tos cik­las nuo­la­tos kar­to­ja­si iš nau­jo.

Tokie vazonai gyvenantiems daugiabučiuose leidžia prisiliesti prie gamtos. Be to, tai tarsi mini ekosistema. Žinoma, ji dirbtinė, tačiau leidžia pajusti gamtos ritmą. Tai ypač svarbu auginantiems vaikus.