Kaip pasigaminti bebrus atbaidantį mišinį?
Nuolat gamtoje būnantis gamtininkas Selemonas Paltanavičius prieš 10 metų pastebėjo vieną įdomų dalyką. Jo akį patraukė prie Žeimenos intako keistai ištepti beržų kamienai. Vėliau vietos ūkininkas gamtininkui paaiškino, kad tokiu būdu jis siekia apsaugoti medžius nuo bebrų. Kai S. Paltanavičius pasidomėjo, ar šis būdas veiksmingas, ūkininkas sakė, kad ši priemonė tikrai patikima.
Visgi S. Paltanavičius tuo nė kiek nesistebėjo. Jis spėjo, kad dabar Lietuvoje tokias priemones naudoja dar daugiau žmonių. O Europoje jau seniai pradėtos naudoti kvapinės medžiagos laukiniams gyvūnams privilioti arba atbaidyti.
Todėl ieškantiems kito sprendimo jis patarė susirasti molį ir jį sumaišyti su šuns išmatomis. Pasigamintą skystą masę kas porą savaičių reikėtų tepti bebrų atakuojamus medžius: „Molis turi būti skystas – grietinėlės konsistencijos. Taip pat į jį reikėtų įdėti šuns išmatų. Tas kvapas gyvūnui nepatinka, todėl prie medžio jis nesiartina. Tačiau kvapas palengva silpnėja, o kai jo nelieka, vien molis neapsaugo. Tada reikia kamieną nutepti vėl“, - kalbėjo pašnekovas.
„Bebras turi labai gerą uoslę. Jei kvapinė aplinka jam nepatiks, prie tos vietos jis nesiartins. Be metalinių tinklų ir šio užtaiso dar siūloma su bebrais kovoti juos šaudant. Lietuvoje nėra nustatyta, kiek šių gyvūnų per metus galima nušauti, bet aš nemanau, kad tai yra efektyvus būdas. Jei vienoje vietoje jie bus išmedžioti, netrukus gali ateiti kiti. Gamtoje tuščios vietos nebūna. Medžioklė nėra patikimas būdas. Pavienis bebras per porą naktų gali padaryti tiek žalos, kiek jos padaro toje vietoje pastoviai gyvenantys bebrai“, - sakė S. Paltanavičius.
Atbaido ir laukinio žvėries kvapas
„Todėl geriau padaryti dažų mišinį su smulkiais akmenukais. Tai bebrams nepatiks. Visgi, manau, kad medžio apsukimas metaliniu tinklu yra dar efektyvesnė priemonė. O naudojant šunų išmatas, sumaišytas su moliu... Lietus visa tai nuplauna ir efektas labai sumažėja. Visgi užsienyje galima nusipirkti specialaus kiekvieno plėšrūno koncentruoto kvapo. Prieš tepant šį skystį jį reikėtų sumaišyti su aliejinga medžiaga, kad kuo ilgiau būtų išlaikomas kvapas“, - aiškino mokslininkas.
Vis dėlto jis linkęs manyti, kad efektyviausiai nuo bebrų apsaugoti medžius gali speciali metalinė tvora, nes kartą pamiršus nutepti medžius, bebras gali atlikti juodą savo darbą. „Tinklinė tvora yra žymiai efektyvesnė. Tepliojimas nėra labai veiksminga priemonė. Visgi negalima neigti, kad tai nei kiek nepadeda. Tačiau poveikis yra trumpalaikis. Apskritai bebras, pajutęs bet kokį svetimą kvapą, prie tos vietos nesiartina“, - sakė docentas.
Apsauga nuo varnėnų – baidykles reikia keisti kas dvi dienas
A. Ulevičius taip pat laikėsi pozicijos, kad nei žvėries kailis, nei kitos paukščių atbaidymo priemonės nėra efektyvios. Visgi jis nepatarė naudoti ir tinklų, kadangi juose gali įsipainioti paukščiai, kurie naikina kenkėjus.
„Įvairios baidyklės tik dvi ar tris pirmąsias dienas bus efektyvios. O po to paukščiai į jas nekreips dėmesio. Kas kelias dienas reiktų keisti baidymo būdą. Tinklas būtų efektyviau, bet jis pakankamai brangus. Be to, reikia žinoti, kad prie medžių atskrenda ne tik varnėnai, bet ir kiti žvirbliniai paukščiai, pavyzdžiui, zylės. Tai yra naudingi paukščiai, kurie renka ne uogas, bet kenkėjus. Jie įsipainioję į tinklus gali žūti“, - teigė mokslininkas.