Kenksmingos medžiagos namų grindyse ir sienose - kokiais būdais dažniausiai nuodijamės?

Oras jūsų namuose gali būti labiau užterštas nei judriausioje gatvėje piko valandomis. Cheminė oro tarša gyvenamojoje aplinkoje gali būti didesnė 7, o mikrobiologinė - 4 kartus. Ir jei oro kokybė gatvėse yra nuolatos stebima, o jai pablogėjus apie tai nedelsiant informuojama visuomenė, tai taršos kontrolė bute ar name yra išimtinai jo gyventojų rūpestis. Be abejo, galima užsisakyti oro kokybės tyrimus (pvz. radono kiekio), tačiau neteko girdėti, kad kažkas tai būtų daręs.

Taršos šaltinių yra įvairių. Tai statybinės medžiagos, baldai, plastikiniai langų rėmai na ir, be abejo, dujinė viryklė. Šaltuoju metų laiku orą teršia įvairūs šildymo prietaisai ir įrenginiai: nuo beveik nekenksmingų dulkes svilinančių elektrinių šildytuvų iki akmens anglimi kūrenamų šildymo katilų. Gerai dar jei namo savininkas nėra toks „išradingas“ , kad kūrentų plastiką, gumą ar medžio drožlių plokščių likučius.

Šiame tekste mes nuodugniai nenagrinėsime kiekvieno pavojaus šaltinio, nes kiekvienam jų reikėtų skirti po atskirą straipsnį - tai padarysime kiek vėliau. Tačiau jau dabar apžvelkime pagrindinius pavojus, tykančius artimiausioje gyvenamojoje aplinkoje. 

Jei jau naudojate kenksmingas medžiagas - izoliuokite jas

Vienas dažniausiai minimų jūsų sveikatos „kenkėjų“ yra įvairios statybos darbams ir baldų gamybai naudojamos iš medžio pagamintos plokštės. Medžio drožlių (MDP) , medžio dulkių (MDF), orientuotų skiedrų (OSB) ir kitos analogišku principu pagamintos plokštės labai palengvina apdailos darbus ir baldų gamybą, tačiau be puikių mechaninių savybių jos yra ir potencialus pavojaus šaltinis. Nepaisant griežtų reikalavimų kokybei, dažnai galime susidurti su nekokybiška plokšte, kuri skleidžia formaldehidą.

Citata

Prastas sprendimas yra kloti linoleumą ant neizoliuotos plokštės, taip sukuriama tikrų tikriausia „cheminė bomba“, ant kurios jums teks nuolatos gyventi.

Tokią plokštę sušildžius iki 20°C, jos išskiriamo nuodų kiekio pakanka, kad leistina formaldehido koncentracija namuose būtų viršyta 2, o prie 40 °C temperatūros  - iki 4 kartų. Kodėl taip vyksta ir kada pavojus realus, o kada nėra pagrindo jaudintis – nagrinėsime atskirai.

Visgi, vieną taisyklę vertą įsidėmėti jau dabar - kenksmingiausia yra naudoti plokštę kuri niekaip nėra izoliuota nuo aplinkos. Atsilupęs baldų laminatas, atveriantis „nuogą“ plokštę yra formaldehido vartai į jūsų gyvenamąją aplinką. Taip pat labai prastas sprendimas yra kloti linoleumą ant neizoliuotos plokštės. Taip sukuriama tikrų tikriausia „cheminė bomba“, ant kurios jums teks nuolatos gyventi.

Dažai ir lakai - nėra itin agresyvios medžiagos

Dar vienas formaldehido šaltinis yra šiltinimo, garso ar vibro-izoliacinės medžiagos, pagamintos naudojant karbamido formaldehidines dervas. Paprasčiausia akmens vata, naudojama šiltinimui, gali išskirti tiek formaldehido, kad leistina norma bus viršyta 1,5- 3 karto.

Be formaldehido, statybinės medžiagos „praturtina“ aplinką amoniakų, stirenu (stirolu), akrilonitrilu (vinilo cianidu) , todėl visuomet verta pasvarstyti, ar tikslinga vienu metu naudoti apdailoje iš karto kelias rizikingas medžiagas. Jei jau dalies potencialiai pavojingų medžiagų, pvz. šiltinimo, naudojimas beveik neišvengiamas, tai pasirinkimas, ar klijuoti ant sienos vinilo tapetus, ar palikti tinkuotą ir dažytą sieną – lieka jums.

Beje, sausi statybiniai mišiniai ir jų pagrindu pagaminti apdailai skirti gaminiai yra patys saugiausi. Net ir dauguma lakų ir dažų jei naudojami pagal paskirtį, išdžiuvę jau po 10-15 dienų neturi jokio poveikio aplinkai.

Tik dar kartą primenu - naudokite dažus ir lakus pagal paskirtį nes, pavyzdžiui, lauko darbams skirtos medžio konservavimo-tonavimo priemonės ir turi būti naudojamos būtent lauko darbams. Jos yra toksiškos. Deja, man pačiam ne kartą yra tekę matyti, kaip esą dėl didesnio patvarumo vidaus darbams buvo naudojamos namų fasadams ir lauko terasoms skirti antiseptikai, dažai, beicai ir lakai.

Apie dujines ir elektrines virykles namuose

Kažkodėl yra įsivyravusi nuomonė, kad gamtinės dujos pavojingos tik tuomet, kai jos tiesiogiai patenka į patalpą, o jau degdamos nekelia pavojaus.

Bet tai netiesa – Šheffildo universiteto tyrimo metu buvo lyginamas namas, kuriame naudota elektrinė viryklė ir butai, kuriuose įrengtos dujinės viryklės. Rezultatai: smalkių ir azoto dioksido kiekis ore dujines virykles naudojančiose būstuose buvo didesnis, o koncentracija viršijo lauko oro taršos rodiklius. Beje, vienas iš tiriamų būstų buvo miesto centre, o kitas - šalia judrios magistralės.

Citata

Beje, sausi statybiniai mišiniai ir jų pagrindu pagaminti apdailai skirti gaminiai yra patys saugiausi. Net ir dauguma lakų ir dažų, jei naudojami pagal paskirtį, išdžiuvę jau po 10-15 dienų neturi jokio poveikio aplinkai.

Natūralios gamtinės medžiagos taip pat gali kenkti

Ne visuomet mus „puola“ vien mūsų pačių sukurti pavojai. Kai kurie gamtiniai reiškiniai kuo puikiausiai gali peržengti mūsų namų slenkstį.

Štai vienas iš potencialių pačios gamtos keliamų pavojų- radono dujos. Nacionalinio Galway universiteto (NUI Galway) lektorius, mokslų daktaras Mark Foley teigia: „Radonas yra antroji dažniausia susirgimo plaučių vėžiu priežastis po rūkymo. Skylant radonui, susidaro radioaktyvios alfa – dalelės. Jos gali patekti į organizmą per odą, bet jei jūs įkvepiate radono, alfa – dalelės gali paveikti plaučius ir pakenkti DNR, kas galop sukelia plaučių vėžį.“

Kiek pagrįstas toks teiginys dar pakalbėsime ateityje, tačiau pavojus iš tiesų yra ir ne veltui šių radioaktyvių dujų koncentracija patalpoje yra reglamentuojama. Atviroje vietoje šios dujos nekelia pavojaus sveikatai, nes jų koncentracija yra ypač maža, tačiau namuose, ypač nevėdinamose rūsiuose - gali tapti rimta problema.

Be to, dujos puikiai kyla per ventiliacijos sistemas ir gali pasiekti net ir viršutinius daugiabučių aukštus. Vidutinis radono kiekis Lietuvos namuose - 55 bekereliai. Tai kiek daugiau nei pasaulio vidurkis (40 bekerelių). Tačiau jis yra ženkliai didesnis regionuose, kur yra padidintas karstinis aktyvumas.