Vandentiekio vanduo (o kartu ir nuotekų tvarkymas) brango, brangsta ir brangs. Kadangi to išvengti negalima, belieka ieškoti būdų kaip galima dalį vandens poreikio tenkinti iš kitų šaltinių. Geriausia išeitis – lietaus vandens naudojimas. Kai lyja, atrodo, kad vandens nėra kur dėti, tačiau saulutei pašvietus, baloms išdžiuvus, vandens greit vėl gali pritrūkti.
Ar verta įsirengti lietaus naudojimo sistemą?
Prieš atsakant į šį klausimą, verta pasižiūrėti į vandens kainos kitimo grafiką (jame parodyta tik vandens kaina, tačiau ne mažiau kaip antra tiek mokame už nuotekų tvarkymą). Sunku tikėtis, kad ši kreivė pakryps žemyn, tačiau sumažinti išlaidas galima naudojant sukauptą lietaus vandenį.
Kasdien naudojame vandenį įvairiems tikslams. Specialistai yra suskaičiavę, kiek ir kam vandens sunaudoja vidutinis europietis. Darant prielaidą, kad kas dieną žmogui reikia 130 litrų vandens, jo sunaudojimas pasiskirsto maždaug taip:
Akivaizdu, kad didelę dalį šių poreikių gali patenkinti ir vanduo, neturintis tikrų higieniškumo garantijų. Šių savybių nereikia nei nuplaunant tualetą, nei skalbiant, nei malšinant daržo, sodo, vejos ar gėlyno troškulį. Štai čia ir atsiranda puiki galimybė pasinaudoti dangaus dovana – lietaus vandeniu. Juo galima padengti apie pusę viso poreikio.
Gaunama dviguba nauda – ne tik ekonominė, bet ir ekologinė. Lietaus vandens naudojimo sistema ne tik taupo pinigus, bet ir tausoja gruntinio vandens išteklius, mažina energijos sąnaudas geriamojo vandens ruošimui bei sumažina nuotekų tinklų apkrovą.
Kaip pasinaudoti šia dovana?
Remiantis Vakarų Europos šalių patirtimi, vienas geriausių būdų „įdarbinti“ lietaus vandenį – įrengti požeminę vandens talpyklą. Polietileno talpykla geriausiai tinka lietaus vandens kaupimui dėl jos sandarumo. Talpyklai pripildyti tereikia nuvesti vamzdį nuo lietaus, patenkančio ant pastatų stogų, latako.
„Požeminė polietileno talpykla idealiai tinka lietaus vandens kaupimui ir laikymui, nes jame vanduo nepatiria neigiamos šilumos iš šviesos įtakos. Ištisus metus vandens temperatūra požeminėje talpykloje išlieka tarp 6 ir 8 °C. Tokiame šaltame vandenyje ir tamsoje nesivysto mikroorganizmai ir dumbliai, todėl yra užtikrinama stabili aukšta vandens kokybė“, – sako bendrovės Eneka techninis konsultantas Rimantas Plungė.
Talpyklos dydis parenkamas įvertinat šiuos pagrindinius faktorius – duomenis apie regiono kritulių kiekį, stogų, nuo kurių nuvedamas vanduo, plotą ir prognozuojamą vandens poreikį. Kad procesas vyktų sklandžiai ir nesukeltų papildomų rūpesčių, talpykloje sumontuojami šie komponentai: filtras, sulaikantis kartu su vandeniu nešamus lapus ir kitus panašius teršalus, vandens tiekimo siurblys, privedimo vamzdžiai arba žarnos iki naudojimui patogios vietos.
Abejojantiems lietaus vandens tinkamumu skalbimui, derėtų priminti, kad neužterštas kalkėmis lietaus vanduo turi daug pranašumų prieš neišvengimai kietesnį vandentiekio vandenį. Naudojant minkštą lietaus vandenį galima taupyti ir skalbimo priemones, nes nereikia minkštiklių ir nukalkinimo priemonių, o tai yra dar vienas argumentas besirūpinantiems aplinkos tausojimu. Galima garantuoti, kad į skalbimo mašiną kartu su nešvariais skalbiniais tikrai pateks daugiau nešvarumų, negu su lietaus vandeniu. Kai kurie skalbimo mašinų gamintojai netgi rekomenduoja naudoti lietaus vandenį geresnei skalbimo kokybei užtikrinti.
Kažkada buvęs garsus raginimas nelaukti malonių iš gamtos, o pasiimti jas patiems, daugeliu atvejų pasirodė esąs klaidingas – gamta ginasi nuo nemokšiškų pasikėsinimų į ją. Pasinaudoję dangaus dovana – nemokamu lietaus vandeniu, gamtai nepakenksime. Ji bus tik dėkinga už tai.
