Didžiosios Britanijos gyvūnų teisės saugomos dar XIX a. pradėtų kurti įstatymų ir ne ką prasčiau nei žmonių, rašo britų nacionalinis transliuotojas BBC bei klausia, gal jau laikas priimti ir gyvūnų konstitucija?
Už barsuką – į kalėjimą
Sausio viduryje Didžiosios Britanijos teismas parodė, kad pasiruošęs principingai ginti gyvūnų teises: keturi vyrai buvo nuteisti 16 savaičių kalėjimo už barsuko ir besilaukiančios barsuko patelės nužudymą.
Dar du vyrai, figūravę byloje, pripažinti kaltais ir nuteisti 12 savaičių lygtinai, o vienintelis kompanijoje buvęs nepilnametis buvo pasiųstas pataisos darbų į gyvūnus nuo žiauraus elgesio ginančią organizaciją RSPCA (Royal Society of the Prevention of Cruelty to Animals). Ši byla atsidūrė teisme, kai vienas vietinis dailininkas pamatė, kaip grupė vyrų ardo barsukų urvus ir pjudo ant jų šunis.
Pats teismo procesas nėra unikalus Didžiojoje Britanijoje. Visai neseniai viena britų pora buvo pripažinta kalta dėl žiauraus elgesio su savo beždžionėle. Mat gyvūnas sirgo ir jam reikėjo gydymo, o savininkai vietoj to, ją pardavė.
Praėjusiais metais britei buvo skirta bauda ir teko nešioti ant kojos specialų prietaisą, kuris pareigūnams leidžia stebėti jos buvimo vietą, nes ji laiku neužmigdė savo sergančio šuns.
Gyvūnai svarbiau už vaikus
Didžiojoje Britanijoje egzistuoja ilgametė gyvūnų apsaugos nuo žiauraus elgesio praktika. Dar 1835 m., pirmą kartą pasaulyje, čia buvo priimtas gyvūnų gynimo įstatymas, kuris buvo taikomas ūkininkų elgesiui su galvijais. Tokį neįprastą teisės aktą prastūmė vienas iš RSPCA narių.
Pati gyvūnų gynimo nuo žiauraus elgesio organizacija buvo įkurta 1824 m. Įdomu tai, kad vaikus nuo smurto ginanti organizacija NSPCC (National Society of the Prenvention Cruelty to Children) Didžiojoje Britanijoje atsirado tik 1884 m.
RSPCA kasmetinis biudžetas siekia 110 mln. svarų sterlingų (beveik 0,5 mlrd. litų), kuriuos paaukoja rėmėjai. Už šiuos pinigus išlaikomos veterinarijos gydyklos, mokami atlyginimai darbuotojams ir finansuojami teismo ieškiniai dėl blogo elgesio su gyvūnais.
Geras pavyzdys visiems
Sugrįžtant prie britų barsukų, pasirodo, jie turi ir savo įstatymą. 1992 m. priimtas teisės aktas draudžia pjudyti ant jų šunis ir niokoti jų urvus. Tam pritarta nepaisant, jog barsukai dažnai sukelia daug nemalonumų ūkininkams ir sodininkams.
“Humaniškas elgesys su gyvūnais daro žmones labiau žmogiškus, mes tai puikiai žinome, - teigė RSPCA atstovas Tony Voodley. – Mūsų organizacijos tikslas rūpintis gyvūnais ir propaguoti žmogišką elgesį su jais. Pavyzdžiui, aiškinant tai vaikams mokyklose, dalinant suaugusiems patarimus ir rekomendacijas. Vis dėl to pats efektyviausias tokio elgesio propagavimas ir būdas, užkirsti kelią žiauriam elgesiui su gyvūnais, – įstatyminė bazė.”
T.Voodley sutinka, kad įstatymai kartais būna bejėgiai, bet minėtas teismo procesas, kai kaltinamieji buvo nuteisti realiomis laisvės atėmimo bausmėmis, yra puiki prevencinė priemonė visiems.
Kaip rasti ribą?
Žinoma, kankinti gyvūnų negalima, bet ar turi žmogus atsisakyti ūkininkavimo, sunaikinti zoologijos sodus ar paleisti visus naminius augintinius į laisvę? Kur riba tarp gyvūnų panaudojimo ir blogo elgesio su jais?
Pasak T.Voodley, RSPCA neeprieštarauja humaniškam gyvūnų panaudojimui, pavyzdžiui, ūkiuose. Tačiau organizacija siekia, kad su gyvūnais būtų elgiamasi žmogiškai, tiek juos auginant, tiek juos skerdžiant.
„Tuo pat metu blogas elgesys su gyvūnais skirstomas į dvi kategorijas: pirmoji – bloga priežiūra. Pavyzdžiui, kai pas šunį atsiranda tiek daug blusų, kad kailis pradeda kristi – mes dažnai susiduriame su tokiais atvejais, kai šeimininkas paprasčiausia nieko nedaro, kad šuo nekentėtų. Tuomet nėra vykdomos pareigos. Antroji kategorija – tai sąmoningas žiaurumas. Su tuo retai susiduriame, bet tai labiau šokiruoja”, - pasakojo T.Voodley.
Laboratorijose viskas galima
Vis dėlto laboratorijose ir toliau atliekami eksperimentai su gyvūnais ir Didžiojoje Britanijoje, nors tai stengiamasi laikyti, kuo didesnėje paslaptyje. Pasak liudininkų, eksperimentai yra toli gražu nehumaniški.
„Lyginant tris valstybes: Vokietiją, Rusiją ir Didžiąją Britaniją, tai pastarojoje naudojamas pats nehumaniškiausias užmigdymo būdas. Bent jau tame universitete, kuriame aš dirbau, - BBC pasakojo prisistatyti nepanoręs biologas. – Tai sukelia didelį stresą tiek gyvūnui, tiek tam žmogui, kuris tai daro.”
Bioetikos specialistai tvirtina, kad dauguma konvencijų ir valstybių įstatymų įtvirtina ne kokią nors formalią rūšių lygybė, bet užuojautą ir humanišką elgesį.
Be to, šiai dienai žmonija dar nepasiruošusi žengti radikalių žingsnių, kaip kad pavyzdžiui, vegetarišką gyvenimo būdą padaryti privalomu. Mat tai jau pažeistų pačių žmonių teises.
Medžioklė – karo pirmtakė?
Tačiau su tuo sutikti nenori daugelis gyvūnų teisių aktyvistų.
„Mes gyvename vienoje planetoje ir reikia gerbti gyvūnų teisę į gyvybę, laisvę, nes žmogus taip pat yra gyvūnas”, - teigė Rusijos gyvūnų gynimo centro VITA vadovas Konstantinas Sabininas.
Jo nuomone, ledynmečio metu žmogus pamiršo savo vegetarišką prigimtį ir kovodamas už būvį pradėjo žudyti gyvūnus, o tai paskatino agresiją ir prieš savo rūšies atstovus.
“Iš pradžių radosi medžioklė, o vėliau – karas”, - įsitikinęs gyvūnų teisių gynėjas.