Kitokios atostogos: 4500 litų už dviejų savaičių darbą šalia liūtų

Nuotykių troškimas veda žmones į kalnus, į tankiausias džiungles, dykumas arba į visiškai kitokią kultūrą bei tradicijas turinčias šalis. Tačiau didžiausias gyvenimo nuotykis gali būti ir savanorystė. Pavyzdžiui, „liūtų užkalbėtojui“ Kevinui Richardsonui priklausančiame „Welgedacht Private Game“ rezervate. Čia nuolat girdėti liūtų riaumojimas, aplink zuja hienos, o didžiųjų kačių elgseną puikiai išmananti komanda gali atsakyti į visus klausimus apie šiuos įspūdingus žvėris. Tiesa, viena maža detalė – dvi savaitės sunkaus darbo ten kainuoja tiek, kiek drybsojimas prabangiame kurorte apsistojus gerame viešbutyje.

Tad kodėl žmonės iš Europos ir Australijos ten plūsta? GRYNAS.lt paprašė
rezervato atstovų daugiau papasakoti apie savanorių dirbamus darbus o
kelių ten savanoriavusių europiečių – pasidalinti savo įspūdžiais.

„Welgedacht Private Game“ rezervatas

„Welgedacht Private Game“ rezervatas įsikūręs Pietų Afrikos Respublikoje. Šio projekto iniciatorius Kevinas Richardsonas jame apgyvendino liūtus, leopardus bei hienas, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių nebegali grįžti į laukinę gamtą. Jiems stengiamasi atkurti kuo pilnavertiškesnes gyvenimo sąlygas. Išgarsėjęs dėl neįprastai artimų santykių su laukiniais žvėrimis, o ypač liūtais, K.Richardsonas į šį rezervatą kviečia savanorius iš viso pasaulio ir siūlo jiems prisidėti prie šių didingų laukinių žvėrių išsaugojimo bei gerovės.

Savanorio pareigos

Į rezervatą atvykę savanoriai yra trumpai supažindinami su vietiniu gyvenimu ir kviečiami kibti į darbus, kurių niekuomet netrūksta. Jie kasa naujas ir valo senas žvėrių girdyklas, sodina medžius, kovoja su invazinėmis krūmų rūšimis, taiso tvoras, rūpinasi gyvūnams reikalingu maistu, padeda dokumentinių filmų kūrybos procese bei atlieka galybę kitų rezervate esančių užduočių. Pavyzdžiui, įsivaizduokite užduoties „pasirūpinti maistu liūtui“ įgyvendinimą. Savanoriams gali tekti išdoroti kokį nors galviją, kapoti mėsą ir ją nuvežti žvėrims. Tiesa, rezervato atstovai rašo, jog silpnų nervų žmonės neverčiami to daryti.

Viso darbo metu savanorius prižiūri parko darbuotojai, kurie dalijasi savo žiniomis bei patirtimi. Darbas vyksta kiekvieną dieną nuo aštuntos valandos ryto iki penktos valandos vakaro, skiriant vieną savaitinę poilsio dieną.

Savanorius priimantis rezervatas įsipareigoja pasirūpinti atvykėlių nakvyne, maistu bei transportu, kuris būtinas tokioje didžiulėje teritorijoje. Tiesa, visa tai ne už dyką, mat pats save išsilaikantis rezervatas prašo prisidėti prie projekto vystymo finansiškai. Dvi savaitės savanoriavimo rezervate kainuoja 1300 eurų (4,5 tūkst. Lt), o mėnesio programa - 2330 eurų (apie 8 tūkst. Lt).

Taigi tokia išvyka prilygsta gana prabangiai egzotinei kelionei. Skirtumas tik tas, kad drybsoti paplūdimyje čia niekas neleidžia. Visi savanorių sumokėti pinigai skiriami rezervato plėtrai ir žvėrių gyvenimo sąlygų gerinimui ir tai yra dar vienas būdas prisidėti prie gyvūnų gerovės.

Lankytojų atsiliepimai

Nepaisant didelės kainos ir sunkaus darbo rezervate, į jį nuolat plūsta gyvūnų mylėtojai iš viso pasaulio. Nors visi rezervate apsilankę savanoriai pasakojo, kad tai buvo didelis fizinis išbandymas, kiekvienas jų žadėjo ten sugrįžti ir teigė, kad tai buvo neįkainojama gyvenimo patirtis.

„Tai nepakartojama, kaip greit gali priprasti prie to, kad tave nuolat supa laukiniai žvėrys. Rezervate aš sutikau ne tik daugybę įdomių žmonių, bet ir išmokau pažinti gyvūną kaip individą, pamatyti jo unikalią asmenybę. Būti ten ir matyti Kevino santykį su šiais didingais žvėrimis yra tai, ko niekada nepamiršiu. Jiems jis ne tik prižiūrėtojas, bet ir tėvas bei draugas. Sunku papasakoti jų džiaugsmą sutikus Keviną”, - teigia rezervate savanoriavęs anglas ir pridūrė, kad grįžęs namo dar kurį laiką negalėjo kalbėti apie nieką kitą, tik apie įspūdžius iš rezervato.

Rezervate savanoriavęs vokietis pasakoja, kad važiuodamas ten tiesiog norėjo pamatyti liūtus, tačiau įsimintiniausiu įvykiu tapo vakaras, kai prie jo prisiartinusi hieną palaižė jam kaklą. „Tai visiškai pakeitė mano požiūrį į šiuos gyvūnus”, - teigia jis.

„Nepaisant to, kad darbas buvo tikrai varginantis, sunkiausia man buvo išvykti ir atsisveikinti su visa komanda, po keturių nuostabių kartu praleistų savaičių. Aš vis dar stipriai visų ilgiuosi, nors nuo mano grįžimo namo jau prabėgo šeši mėnesiai. Aš tiesiog nekantrauju keliauti atgal,” - teigė rezervatą aplankiusi švedė.

K. Richardsonas aktyviai kovoja ir prieš „dėžučių medžioklės“ problemą. Dalis rezervatų Afrikoje liūtukus pratina prie žmonių tam, kad užaugusius juos tiesiog aptvare nušautų brangiai už tokią  „pramogą“ susimokėję turtuoliai. Žemiau pateikiame K. Richardsono sukurtą trumpą klipą apie šią problemą:

Parengta pagal tinklalapio gooverseas.com informaciją