Klimatas gena lauk mūsų medžius: teks atsisveikinti su Lietuvos simboliu

Gamtininkai perspėja, kad šylantis klimatas pražudys ąžuolynus, uosynus ir eglynus. Tačiau jie neblogą ateitį žada kaštonams. Šylant orui į Lietuvą atkeliaus šiuos medžius naikinančių vabzdžių priešai, kurie sustatys viską į savo vietas.

Kaštonus siūlo keisti kitais medžiais

Aplinkos ministerijos Kraštovaizdžio skyriaus vyriausioji specialistė Kristina Ulkienė sutiko, kad labai anksti spalvą pakeičiantys kaštonai nepuošia miestų. Tačiau ji to pernelyg nesureikšmino, kadangi jei būtų nuspręsta pakeisti miesto želdinius, tokia procedūra užtruktų labai ilgai. Ir visą tą laiką miestas liktų be žaliojo skėčio.

Be to, ji teigė, kad Lietuva šiuo aspektu nieko nenustebintų, nes panaši padėtis yra daugelyje kitų Europos valstybių. Tačiau, kaip bebūtų, jei kaštonas mieste dėl vienokių ar kitokių priežasčių žūsta, Aplinkos ministerija, siūlo seno medžio vietoje nesodinti keršosios kandelės puolamų medžių. Geriau juos pakeisti kitais mūsų klimatui tinkančiai medžiais, pavyzdžiui, liepomis.

A. Davenis

Balkanuose tai yra natūralus vabzdys, ir nieko blogo jis nepadaro. Dabar šis vabzdys dėl klimato kaitos plinta į šiaurę. Lietuvoje jis gerai įsitvirtino. Mūsų šalyje jo priešas yra zylė. Jei atsiras daugiau priešų, situacija gali stabilizuotis. Mūsų kaštonai prisitaikys, jeigu nežus. Pavieniai kaštonai gali žūti, bet visa populiacija tikrai nežus.

„Ministerija nesiūlo masiškai kirsti šių medžių, bet jei koks medis žūsta, būtų geriau jį pakeisti kita rūšimi. Masinis atnaujinimas labai brangiai kainuotų ir tikrai ne visos savivaldybės tam turi pinigų. Jei vykdant medžių rekonstrukciją keičiami medžiai, nerekomenduojama sodinti kaštonų. Geriau paieškoti kitų rūšių“, - sakė pašnekovė.

Kaštonams padės jų kenkėjų priešai

Arboristas Algis Davenis GRYNAS.lt teigė, kad invaziniai kenkėjai Lietuvą iš Balkanų pasiekė būtent dėl klimato kaitos. Tačiau jis pridėjo, kad paskui šiuos kenkėjus netrukus gali atsekti ir natūralūs jų priešai, tuomet kaštonams ateitų geresni laikai.

„Tikėtina, kad artimiausiu metu Lietuvoje turėtų pasirodyti keršosios kandelės priešų. Tada pradėtų mažėti kenkėjų populiacija. Lietuvoje ir dabar yra pavienių kaštonų, kurie yra neskanūs šiam vabzdžiui. Kuo geresnė dirva, tuo medis atsparesnis. Jei medis silpnas, jį daug kas puola“, - teigė pašnekovas.

Pasidomėjus, kuo būtų galima pakeisti kaštonus, specialistas teigė, kad taršos poveikiui atsparesnės liepos. Klevai yra palyginti trumpaamžiai.  Juos taip pat puola ir dėmėtligė. Tačiau to pašnekovas nesureikšmino. „Tai yra grybinis susirgimas. Ši liga buvo ir bus. Klevai prie jos jau prisitaikė“, - kalbėjo A. Davenis.

Anot jo, lygiai taip pat prie keršosios kandelės gali prisitaikyti ir kaštonai „Balkanuose tai yra natūralus vabzdys, ir nieko blogo jis nepadaro. Dabar šis vabzdys dėl klimato kaitos plinta į šiaurę. Lietuvoje jis gerai įsitvirtino. Mūsų šalyje jo priešas yra zylė. Jei atsiras daugiau priešų, situacija gali stabilizuotis. Mūsų kaštonai prisitaikys, jeigu nežus. Pavieniai kaštonai gali žūti, bet visa populiacija tikrai nežus,“ - kalbėjo arboristas.

K. Ulkienė

Ministerija nesiūlo masiškai kirsti šių medžių, bet jei koks medis žūsta, būtų geriau jį pakeisti kita rūšimi. Masinis atnaujinimas labai brangiai kainuotų ir tikrai ne visos savivaldybės tam turi pinigų. O jei vykdant medžių rekonstrukciją keičiami medžiai, taip pat nerekomenduojama sodinti kaštonų. Geriau paieškoti kitų rūšių.

Pasidomėjus, ar Lietuvoje dėl klimato kaitos gali atsirasti naujų medžių rūšių, pašnekovas sakė, kad šis procesas vyksta jau labai seniai. Be to, jis palaikė poziciją, kad eglės palengva traukiasi į šiaurę. „Jau dabar yra agresyvių medžių, kurie elgiasi agresyviai vietinių rūšių atžvilgiu. Tai – uosialapis klevas, raudonasis ąžuolas, robinija. Šie medžiai gana sparčiai plinta ir nustelbia vietinius mūsų medžius. Jie tikrai „chuliganiškai“ elgiasi. Taip jau yra, kad sėkminga rūšis stengiasi išplisti“, - teigė A. Davenis.

Su liga greitai atsisveikinti nepavyks

Gamtos tyrimų centro Entomologijos laboratorijos vyriausiasis mokslo darbuotojas Povilas Ivinskis, paklaustas, kokiu tempu keršosios kandelės naikina kaštonus, teigė, kad tose miestų vietose, kur grėbiami kaštonų lapai, situacija yra stabili. Visgi jis palaikė A. Davenio poziciją, kad į Lietuvą turėtų atkeliauti šio kenkėjo priešų.

„Aš manau, kad reikia susitaikyti, jog keršoji kandelė Lietuvoje bus labai ilgai. Aišku, masiškai kirsti kaštonų nereikėtų. Reikia žinoti, kad gali atsirasti natūralių priešų, kurie paveiktų lervas ir tada šių kenkėjų mažėtų. Dabar šių medžių tikrai nereikėtų sodinti, bet matome, kad jie vis tiek sodinami“, - kalbėjo P. Ivinskis.

Pasakė, kokie medžiai gali išnykti

Gamtininkas Andrejus Gaidamavičius GRYNAS.lt teigė, kad klimato kaita ilgainiui gali sunaikinti Lietuvos eglynus. Anot jo, šylant orui į mūsų regioną atėjo naujų kenkėjų, kurie gali atlikti savo juodą darbą, nes kol kas neturi priešų. Šie visuomet vėluoja.

„Viena iš rūšių, kuri pradėjo kenkti eglėms – netikrasis eglinis skydamaris. Šis kenkėjas maitinasi eglių spyglių syvais. Vabzdžiai, kurie maitinasi žaliąja mase, spygliuočiams pavojingesni nei lapuočiams. Lapuočiai kiekvienais metais ataugina lapus, o spygliuočiai spyglius keičia kas kelis metus. Todėl eglių Lietuvoje vis mažės. Pušys Lietuvoje išliks ilgiau nei eglės, nes joms dabartinės gamtinės sąlygos palankesnės“, - sakė pašnekovas, pridėjęs, kad eglynus pakeis lapuočiai.

Ne ką geresni laikai laukia uosynų ir ąžuolynų. Jie dėl klimato kaitos padarinių pradėjo džiūti. „Dėl klimato kaitos yra kritęs gruntinio vandens lygis. Ir tai labai kenkia uosynams ir ąžuolynams. Tokio tipo miškai masiškai džiūsta“, - aiškino gamtininkas.

Jei oras ir toliau šils, eglynus, ąžuolynus ir uosynus gali pakeisti maumedžiai, bukai ir plačialapiai klevai. Tai, kad Lietuvoje įsitvirtina maumedžiai ir bukai, pašnekovas blogybe nelaiko. „Tai yra europinės rūšys. Jos augo Lietuvoje, kai klimatas buvo šiltesnis. Atvėsus orui jos pasitraukė. Dabar šie medžiai vėl prigijo Lietuvoje. Šie medžiai paplitę visai šalia Lietuvos. Auginant naujos kartos miškus galima pradėti mišrinti miškus šiomis naujomis rūšimis“, - kalbėjo A. Gaidamavičius.