Kodėl gandrai išskrisdami nusineša žmonių pavakarius?

Rugpjūčio 24-ąją tradiciškai minima šv. Baltramiejaus diena - manoma, jog šią dieną sparnus skrydžiui į šiltesnius kraštus išskleidžia gandrai. Ta proga Rambyno regioninio parko Lankytojų centre vyks renginys „Paskutiniai gandro pavakariai“.

Gandrų išlydėtuvių tradicijos

Gandras skirtingose lietuvių tarmėse dar vadinamas garniu, gužučiu, busilu (slaviškas skolinys), starkumi. Gandrai po žiemos parskridę praneša apie pavasarį, o vasaros pabaigoje – apie artėjantį rudenį.

Šeimininkės išskrendantiems gandrams tarsi padovanodavo pavakarius. Kadangi nuo šio laiko dienos pradeda trumpėti, pavakarių žmonės nebevalgydavo.

Apytikriai šiuo metu kaimuose buvo kerpamos avys. Piemenys jau nebeganydavo gyvulių, jie vaikštinėjo laisvi, nes nebebuvo ko sutrypti – visas derlius jau nuimtas.

Į Lietuvą atėjus krikščionybei, ši šventė sutapatinta su Baltramiejaus varduvėmis. Šventas Baltramiejus laikomas amatininkų ir kailiadirbių globėju.

Liaudyje buvo paplitę oro spėjimai: jei per šv. Baltramiejų lyja, šlapias bus ir ruduo. Jei šią dieną gandras snape neša lizdui taisyti velėną – bus lietaus, jei šakelę – gresia vėtra.

Senbernius ir vienišius neretai pajuokdavo - „vaikšto kaip gandras po Baltramiejaus“, mat po Šv. Baltramiejaus Lietuvoje likdavo tik vieniši sužeisti gandrai, nepajėgę išskristi kartu su kitais.

Gyventojai kviečiami gandrus išlydėti Bitėnuose, šventė turėtų prasidėti nuo 14 val.

Programoje - parodos atidarymas, filmo peržiūra, regioninio parko laikraščio „Rambynas“ pristatymas.