GRYNAS.lt jau nebesuskaičiuotų visų straipsnių apie žiauriai žmonių nukankintus gyvūnus. Paskutinis atvejis – Prienų rajone pasmaugtas 21-erių metų merginos katinas. Taip su gyvūnu pasielgė į jos motinos namus atklydęs iš matymo pažįstamas vyras. Kodėl naminiams gyvūnams ypač kaimo vietovėse tenka kęsti žmonių agresijos protrūkius? Ir ar tai reiškia, kad kita tokios agresijos auka galėtų tapti kitas žmogus. GRYNAS.lt apie smurtą prieš gyvūnus kalbėjosi su Gyvūnų teisių apsaugos organizacijos vadove ir psichologe.
Tarsi nerašyta taisyklė – gyvūnai žmonių smurto aukomis dažniau tampa kaimo vietovėse. Jie sulaukia žmogaus smūgių po to, kai šis dėl kažko susipyksta su gyvūno šeimininku arba tiesiog užklydę į svetimą kiemą.
Smurtautojai neretai būna apsvaigę nuo alkoholio.
Mieste - draugai, kaime - „samdiniai“
Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos vadovė Brigita Kymantaitė mano, jog didžiųjų miestų gyventojai yra labiau išsilavinę ir gyvūnus laiko savo šeimos nariais, kompanjonais. Tačiau kaime šuo ar katė vis dar yra tarsi „samdiniai“ - šuo, parištas grandine, saugo namus, katinas - skirtas pelėms gaudyti.
„Negali sakyti, kad mieste žiaurus elgesys su gyvūnų mažiau toleruojamas – jis visur netoleruojamas. Galbūt mieste mažiau priimtina taip elgtis. Tačiau apskritai mūsų visuomenėje, palyginus su kitom išsivysčiusiomis šalimis, gyvūnas yra bevertis. Ir todėl tokia situacija susidaro. Vakar aplankėme vieną močiutę Panevėžyje, kurios namas apstatytas šunų būdomis. Ji jų laiko 9. Ir tiesiog dėl to, kad vietiniai nieko nepavogtų, kad šunys ją įspėtų. Tai rodo, kad šuo suvokiamas kaip saugumo priemonė. Miestuose gyvūnai dažniau laikomi butuose, gyvena kartu su šeimininkais, kaip šeimos nariai. Kaime dažnai smurtauja girtas asmuo. Matyt, tie gyvūnai tuo metu pasitaiko kelyje“, - svarstė B. Kymantaitė.
Vienas iš elgesio sutrikimo požymių
Psichologė Lina Gervinskaitė mano, jog ūmesnio charakterio asmenys išsilieja ant kaimyno ar būsto, kuriame girtaujama, šeimininko. Tada kriminalų rubrikas pasiekia pranešimai apie peiliu savo namuose subadytus žmones.
Silpnesnio charakterio žmonės, nedrįstantys kelti rankos prieš šeimininką, paprasčiausiai išsilieja ant augintinio. Gyvūnas yra silpnesnis ir negali apsiginti.
Psichologė teigė, jog smurtas prieš gyvūnus – tai vienas iš elgesio sutrikimo požymių ir kraštutiniais atvejais – jei šis sutrikimas yra stiprus ir negydomas – smurtas prieš gyvūną gali nuvesti iki sudėtingesnių nusikaltimų, pavyzdžiui, smurto prieš žmones.
L. Gervinskaitės nuomone, mieste gyvūnai tiesiog yra labiau prižiūrėti, gyvena uždaroje teritorijoje (bute arba nuosavo namo kieme) – galbūt todėl apie smurtą prieš gyvūnus dažniau išgirstame iš kaimo vietovių.
Gyvūnas sulaukia smūgių už šeimininką
Jei smurtauja vaikas ar paauglys – didelę įtaką tokiam jų elgesiui daro grupė, suveikia bandos jausmas.
„Atskirai tie vaikai ar paaugliai greičiausiai nesugalvotų taip pasielgti, tačiau grupė jiems daro neigiamą įtaką“, - teigė psichologė.
Tokius atvejus jau reikia atidžiai stebėti ir spręsti, nes vaiko nevaldoma agresija gali vystytis toliau.
L. Gervinskaitė pritarė B. Kymantaitės nuomonei, jog agresiją, skirtą kažkuo suerzinusiam šeimininkui gauna jo augintinis.
„Prieš kaimyną ar pažįstamą imtis agresijos galbūt prisibijoma arba tiesiog nenorima pulti žmogaus. O šuo ar katinas negali pasipriešinti, tad noras sužaloti žmogų nukreipiamas į gyvūną. Taip tiesiog saugiau išlieti agresiją. Taip pasielgusiems reikėtų konsultacijos pas psichologą. Akivaizdu, jog yra problemų su emocijų valdymu, su empatija – skriaudžiant gyvūną neatsižvelgiama nei į gyvūno skausmą, nei į jo šeimininko. Gyvūną skriaudžiantis žmogus turi pykčio nevaldymo, emocijų valdymo sutrikimų“, - teigė L. Gervinskaitė.
Psichologė patarė susidūrus su tokiu žmogumi į jo pyktį reaguoti kuo ramiau, stengtis užbaigti konfliktą.
Sprendimai - griežtinti įsigijimą ir sterilizuoti
Šiuo metu smurto prieš gyvūnus atvejai viešinami daug aktyviau. Tačiau tokių atvejų, LGTAO vadovės B. Kymantaitės nuomone, nemažėja. LGTAO siekia šviesti visuomenę ir pasiekti, kad gyvūno įsigijimo taisyklės būtų sugriežtintos.
„Siekiame mažinti ir gyvūnų populiaciją per sterilizaciją, ir pasiekti, kad gyvūno nebūtų galima įsigyti šiaip ir vėliau laikyti kaip nori. Gyvūno įsigijimas turi būti reguliuojamas – kad mažiau būtų šaltinių, iš kurių galima įsigyti gyvūną. Tuomet ir mažiau gyvūnų kankintųsi, kęstų smurtą, nes tiesiog mažiau žmonių galės juos pasiimti. Mums netgi lengviau viską sukontroliuoti ir įvykdyti, nes esame maža šalis. Tokiose šalyse kaip Anglija ir netgi JAV vis dar yra gausybė žiauraus elgesio su gyvūnais atvejų“, - dėstė LGTAO vadovė.
Pirmiausia organizacija siekia uždaryti tokius gyvūnų prekybos „taškus“, kur gyvūną galima įsigyti užėjus momentinei emocijai. Antras svarbus tikslas – kontroliuoti gyvūnų veisimą, skatinti jų sterilizaciją.