Metodai, kad gyvūnas nesikankintų
Maisto ir veterinarijos tarnybos Gyvūnų sveikatingumo skyriaus specialistas Giedrius Blekaitis pripažino, kad gyvybės atėmimas gyvūnui yra labai sudėtingas procesas. Gyvūną nužudyti dėl mėsos teisiškai leidžiama tik prieš tai jį apsvaiginus. Tai padaryti galima trimis skirtingais būdais.
„Visi be išimties gyvūnai prieš skerdžiant, turi būti apsvaiginti patvirtintais metodais. Ši praktika yra puikiai reglamentuota ir nuo 2013 m. sausio 1 d. visoje ES įsigaliojo dokumentas, kuris reglamentuoja žudomo gyvūno apsaugą. Reglamentuojami visi veiksmai – gyvūno judesių suvaržymas, apsvaiginimas ir gyvūno kraujo nuleidimas. Maistinių gyvūnų paskerdimui naudojamas vienintelis būdas – kraujo nuleidimas. Jį prieš tai apsvaiginti yra patvirtinos trys rūšys svaiginimo metodų – elektrošokas, dujos ir mechaninis būdas“, - vardijo G. Blekaitis.
Visi šie būdai, anot pašnekovo, užtikrina, kad gyvūnas skerdimo metu jaustų mažiausią kančią ir skausmą.
Galvijų apsvaiginimas elektros srove taip pat detaliai reglamentuotas. Pavyzdžiui, paukščių skerdyklose dažniausiai naudojama vandens vonia, kurioje gyvūnas pirma sušlapinamas, o paskui apsvaiginamas paleidus elektros srovę. Apsvaiginant dujomis leidžiama naudoti įvairaus tipo dujas – pradedant nuo CO2, baigiant argono ir angliarūgštės mišiniu ir t.t. Dujų naudojimas paprastai paralyžuoja gyvūno smegenis ir leidžia jam nebejausti skausmo arba paralyžuoja gyvūno kvėpavimo takus, kitaip tariant, jį uždusina.
„Visi išvardyti būdai yra patvirtinti, įvertinti ir laikomi saugiais. Be abejo, reikia prisilaikyti atitinkamų parametrų, ta pati elektros srovė, jeigu bus ne tokia, kokia priklauso, aišku gyvūnas ilgiau kentės ir ilgiau bus svaiginamas. Sugalvojus bet kokį metodą – jis negalimas naudoti. Visus metodus aprobuoja Europos Komisija (EK), ji nusamdo mokslo institucijų žmones, kurie įvertina kiekvieno metodo pagrįstumą ir patikimumą“, - teigė Maisto ir veterinarijos tarnybos specialistas.
Veterinarinius vaistus užmigdymui naudoti teisiškai galima, tačiau vaistais apsvaiginto gyvūno mėsa jau nebetinkama maistui. Vaistų injekcijos, anot G. Blekaičio, naudojamos tik užkrečiamų ligų židinių atvejų bei sergančiųjų gyvūnų kančių nutraukimui.
Išimtys taikomos naminiams paukščiams ir triušiams
Pasiteiravus, kodėl reglamentuose numatomas ne vienas pats humaniškiausias būdas paskersti gyvulį mėsai, pašnekovas teigė, kad tai lemia kiekvieno atskiro gyvulio specifika.
Jo teigimu, pasaulyje plita tendencija paukščius svaiginti dujų mišiniu. Pasak specialisto, EK yra parengusi ataskaitą būtent dėl tokio metodo taikymo.
Po to, kai mėsinis gyvūnas yra apsvaiginamas, leidžiama jam nuleisti kraują ir tokiu būdu užbaigti jo gyvenimą. Jeigu gyvūnai dėl mėsos yra paskerdžiami nesilaikant nurodytų taisyklių, verslininkams gresia baudos už žiaurų elgesį su gyvūnais. Tiesa, kokios jos, G. Blekaitis detalizuoti nenorėjo.
„Savo reikmėms skerdžiami gyvūnai, išskyrus paukščius ir triušius, prieš skerdimą turi būti apsvaiginami. Paukščiams ir triušiams, bet tik asmeniniam vartojimui, palikta niša. Taip nusprendė šalių narių delegatai, užtai, kad paukščio papjovimas nėra labai sudėtingas procesas – ne kiekvienas pavienis gyventojas gali įsigyti svaiginimo, tarkime, galvos kaukolę pramušančią įrangą. Bet jeigu skerdžiamas galvijas – avis, ožka, kiaulė, visais atvejais reikalingas svaiginimas“, - detalizavo veterinarijos specialistas.
Patikrinimai verslo sektoriuose vykdomi kasdien
G. Blekaitis teigė, kad visose skerdyklose kiekvieną dieną yra vykdoma valstybinė veterinarinė kontrolė.
„Paimkime didesnę skerdyklą, tarkime, Vilniaus paukštyną. Ten dirba keturi veterinarijos gydytojai, jie turi kontrolės taškus. Vienas asmuo stebi gyvūnų pakabinimą ant linijos, tai yra mechanizuotas procesas, nes per dieną yra skerdžiami tūkstančiai gyvūnų - už tai, kad mes tuos tūkstančius gyvūnų ir suvalgome, - teigė pašnekovas. - Pažeidimų atsiranda, nes visur dirba technika, žmogus prie viso svaiginimo proceso kaip galima mažiau prisiliečia, nes ten ir darbo sauga labai sudėtinga. Kad pažeidimų būtų kaip galima mažiau, didžiosios skerdyklos turi įvestą gyvūnų gerovės specialisto pareigybę. Jis stebi gyvūnų gerovės sektoriaus dalį“, - teigė specialistas.
Pažeidimų šiame sektoriuje, kaip kalba G. Blekaitis, pasitaiko, tačiau Lietuva nėra išimtis, jų fiksuojama ir kitose ES šalyse. Anot jo, kad galvijų ir paukščių skerdimas vyktų sukeliant kuo mažiau kančios patiems gyvūnams suinteresuoti ir verslininkai, nes sugedus nors vienam technikos sraigteliui, iškart tai atsiliepia ir mėsos kokybei.
Išgyventi galima ir be mėsos
Savo ruožtu Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos (LGTAO) vadovė Brigita Kymantaitė GRYNAS.lt teigė mananti, kad humaniškas gyvūno nužudymas bet kokiu atveju lieka gyvybės atėmimu, kad ir kokiu tikslu tai būtų daroma – dėl maisto, kailio ar kitų priežasčių.
„Manome, kad gyvūnai neturėtų būti žudomi dėl mėsos, nes be mėsos tikrai galima išgyventi. Deja, bet šiandien gyvūnai yra žudomi, todėl iš tos blogybės, kuri vyksta, maksimumą, ką galima padaryti geriausio gyvūnui, tai jį žudyti sukeliant kuo mažiau skausmo ir kančios“, - sakė B. Kymantaitė.
Ji patvirtino, kad atitinkant visus G. Blekaičio minėtus skerdimo reglamentavimus (prieš tai gyvūną apsvaiginant) tyrimai rodo, kad iš tiesų tuo metu gyvūnas patiria mažiau kančios ir skausmo.
G. Blekaitis oponavo B. Kymantaitei, kad dėl mėsos vartojimo išplitimo, ko gero, turėtume reikšti priekaišus pirmykščiams žmonėms. Pasiteravus, kodėl tuomet vis tik nebuvo vykdomi masiniai galvijų skerdimai, jis pridūrė, kad ir žmonių buvo mažiau, todėl ir mėsos vartota mažiau.
„Jeigu globaliai kalbėtume, kiekvieną dieną pasaulyje trūksta maisto. Žmonės alkani, mes aišku šituo straipsniu neišpręsime pasaulinių problemų, bet kas liečia gyvūnų skerdimo ir maistui naudojimo dalį, ji yra labai aiškiai, nedviprasmiškai reglamentuota – kontroliuojama ir bet kokio pažeidimo aiškinamos priežastys“, - dėstė Maisto ir veterinarijos tarnybos specialistas.
Gaudyti benames kates ir jas migdyti – bergdžias darbas
Tiesa, gyvūnai pasaulyje žudomi ne tik maisto reikmėms, bet ir dėl kitų priežasčių. Daugėja žiaurių išpuolių prieš naminius gyvūnus ir nesantaikos židinių, kuomet sulaukėję gyvūnai ima žmogui kliudyti.
Paklausta, kaip gyvūnų teisių gynėjai vertina žmonių skundus dėl beglobių gyvūnų ir jų daromos žalos, B. Kymantaitė atkreipė dėmesį, kad žmogui žalą daro net praskrendantis paukštis: „Žalos gali pridaryti ir paukštis, jeigu skrisdamas žmogui apkakoja gerą kostiumėlį. Juk dažniausiai gyventojai skundžiasi dėl ko? Dėl netvarkos, kurią sukelia benames kates šeriantys žmonės, to dalyko ir mes nepalaikome. Ne dėl to, kad gyvūnai yra šeriami, o dėl to, kad yra šiukšlinama. Nepalaikome gyvūnų gaudymo ir žudymo, vien dėl to, kad jie egzistuoja ir jų yra per daug. Pirmiausia, tai yra nehumaniška gyvūnų atžvilgiu ir antra, visiškai neveiksminga“, - gyvūnų teisių gynėjų poziciją išsakė pašnekovė.
Anot jos, gyvūnų populiacijas galima valdyti per sterilizaciją bei žmonių švietimą – būtina ugdyti atsakingesnį žmonių požiūrį į turimus augintinius, kad šie atsibodę nebūtų išmetami tiesiog į gatvę.
„Visuomenės švietimas yra pagrindinis dalykas. O tai, kad jūs atvyksite į vieną vietą, kur gyvena 10 laukinių kačių ir gyvūnų karantinavimo tarnyba pagaus kokias penkias iš jų ir nužudys, situacijos tai nepakeis. Tikrai kontrolės tarnybos visų kačių neišgaudys vienu metu, kad jos daugiau nebeprivestų kačiukų ir populiacija neatsistatytų. Tai yra bergždžias darbas ir mokesčių mokėtojų pinigų švaistymas šių tarnybų išlaikymui“, - dėstė LGTAO vadovė.
Migdyti gyvūną neleidžia įstatymai ar moralė?
Gyvūno migdymas, gyvūnų teisių gynėjų nuomone, kaip priemonė gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, padedant gyvūnui išsivaduoti nuo kančių, tačiau vėlgi, kaip samprotavo B. Kymantaitė, tai labai retorinis klausimas – kas yra kančia ir kada išsivadavimas iš jos yra tikra pagalba.
„Užmigdymas yra kaip kančios nutraukimas. Eutanazija yra taikoma, kai gyvūnas sunkiai serga ir neturi pasirinkimo pats nuspręsti – nori to ar nenori – tą sprendimą priima jo savininkas. Leisti gyvūnui nusikankinti, žiūrint iš prigimtinės pusės, būtų teisingiau, bet filosofiškai mąstant – ar kančia gyvūnui nesukelia daugiau kančios kankinantis ir jis vis tiek nugaiš, išeina lyg dviguba kančia“, - samprotavo LGTAO vadovė.
B. Kymantaitė teigė, kad įstatymuose yra reglamentuota, kad tam tikrais atvejais, siekiant nutraukti gyvūno kančią, laukinį gyvūną galima nušauti.
„Tačiau mūsų šalyje nėra pakankamai finansinių resursų ir tam tikrų įstaigų dėmesio gyvūnų apsaugai. Ar tikrai buvo imtasi visų priemonių, kad tą gyvūną būtų galima išgelbėti - toks yra klausimas. Be abejo, kiekvienas atėjęs ir pamatęs nutrenktą laukinį ar naminį gyvūną, nori sustabdyti jo kančias. Kai kurios tarnybos tą situaciją motyvavo tuo, kad gyvūnas kankinosi ir jį reikėjo nušauti, bet mes žvelgiame į tą situaciją kitaip – ką buvo galima padaryti be nušovimo, kaip suteikti pagalbą. Kadangi tokių galimybių mūsų šalyje dar nėra ir nėra kaip užsienyje finansiškai stiprių organizacijų, kurios gali atvykti per kelias minutes ir suleisti nuskausminamųjų, išsivežti operuoti, patogu pasiremti teisės aktų leidimu ir gyvulį nušauti“, - taip susiklosčiusią situaciją komentavo pašnekovė.
Tarp šalių, kuriose gana stipriai atstovaujamos ir ginamos gyvūnų teisės, ji minėjo Olandiją ir Didžiąją Britaniją bei kitas turtingesnes šalis, kurios turi kitokį požiūrį į šių problemų sprendimą.