Kokiu būdu galima dešimt kartų susimažinti baudą už šuns „kakučius“?

Ketvirtadienį, prieš darbo dienos pradžią, aplinkosaugininkai surengė staigmeną šunų šeimininkams. Prie Antakalnio kapinių plačiai pasklidę keli ekipažai stebėjo, ar žmonės surenka augintinių ekskrementus. Ši vieta pasirinkta neatsitiktinai – gyventojai pranešė, kad keli šeimininkai savo šunų ekskrementus palieka tiesiog gatvėje ar ant žolės.

Pranešė, kad Antakalnyje darosi negeri dalykai

Ketvirtadienį Vilniaus miesto agentūros inspektorių ir GRYNAS.lt žurnalistų darbo diena prasidėjo labai anksti – šeštą valandą ryto. Ir viskas dėl specialaus reido, kurio metu buvo tikrinta, ar keturkojų šeimininkai surenka savo augintinių ekskrementus.

Aplinkosaugininkai reidą prie Antakalnio kapinių organizavo neatsitiktinai. Buvo gautas pranešimas, kad toje vietoje kai kurie gyventojai, vedžiodami šunis nesurenka savo augintinių „kakučių“.

„Buvo gauta nusiskundimų tiek iš gyventojų, tiek ir iš Vilniaus miesto savivaldybės, kad šeimininkai toje vietoje elgiasi neatsakingai. Todėl turėjome patikrinti, kas ten vyksta“, - kodėl buvo organizuotas reidas, atskleidė Vilniaus miesto agentūros vyresnysis specialistas Jonas Bacevičius.

J. Bacevičius

Tik vienas kitas yra piktybinis: manęs nepagavo ir nerinksiu. Tačiau Vilniuje tokių mažuma. Pro šalį važiuodami visada pažiūrime į šunų šeimininkus.

Pro skirtingose vietose sustojusius aplinkosaugininkų automobilius praėjo septyni gyventojai, vedžioję šunis. Tačiau visi jie laikėsi nustatytos tvarkos – turėjo maišelius, į kuriuos sudėjo keturkojų ekskrementus.

Ekskrementų gatvėse mažėja

Kokia atsakomybė gresia tvarkos nesilaikantiems gyvūnų šeimininkams? J. Bacevičius atskleidė, kad jei pažeidimą užfiksuos aplinkosaugininkai, piniginę gali tekti paploninti keliais šimtais litų.

„Baudos vidurkis – 150 litų. Ir pagal patvirtintą aplinkos ministro tvarką reikia atlyginti žalą gamtai, kuri siekia 500 litų. Tačiau mes laikomės praktikos, jei žmogus mums įspėjus ekskrementus surenka, taikome tik administracinę atsakomybę – 50 litų baudą. O jei surinkti atsisako, tenka mokėti daugiau“, - kas laukia nepareigingų keturkojų šeimininkų, atskleidė inspektorius.

Anot jo, aplinkosaugininkai kartais organizuoja tokias akcijas. Tačiau net ir ne akcijos metu jie stebi, ar šunų šeimininkai laikosi nustatytos tvarkos.

„Žmonės po supažindinimo su žalos aplinkai dydžiu tapo žymiai sąmoningesni. Matyti, kad augintinio savininkas dažniausiai būna pasiruošęs maišelį ir surenka ekskrementus. Tik vienas kitas yra piktybinis: manęs nepagavo ir nerinksiu. Tačiau Vilniuje tokių mažuma. Pro šalį važiuodami visada pasižiūrime į šunų šeimininkus. Ir pažeidimų pamatome labai retai“, - teigė pareigūnas.

Vis dėlto kartais sulaukiama ir gyventojų skundų, kai pranešama apie netinkamą kaimynų elgesį. Tačiau tokie skundai dažnai nepasitvirtina:

„Būna gyventojų skundų, bet dažnai jie parašomi dėl kaimynų nesantaikos. Dažnai jie būna nepagrįsti ir nuvykus į įvykio vietą jie nepasitvirtina,“ - teigė J. Bacevičius.