Viešąją įstaigą „Užstato sistemos administratorius“ įkūrė Lietuvos aludarių gildija, Lietuvos prekybos įmonių asociacija ir Lietuvos mineralinio vandens gamintojų asociacija. Šios asociacijos, vienijančios alkoholinių ir nealkoholinių gėrimų gamintojus, į rinką išleidžia apie 80 proc. gėrimų pakuočių, kurios keliaus perdirbimo ratu būsimoje depozito sistemoje arba už kurias jau dabar grąžinamas depozito mokestis (stikliniai alaus buteliai). Šie verslininkai ir finansuos sistemos sukūrimą, o vėliau – jos palaikymą.
Verslininkai pasiryžę sumokėti
Jis pridūrė, jog brangiausia dalis šioje sistemoje – taromatai, reikalingi todėl, kad taupo prekybininkų vietą ir lėšas, darbo jėgą, logistikos kaštus. Šie įrengimai, nuskaitę pakuotės kodą, ją supresuoja iki daugiau nei du kartus mažesnio tūrio. Suspaustas pakuotes pigiau transportuoti.
Tikisi perdirbti 85 proc. pakuočių
Depozito sistemoje bus superkamos visos skardinės ir PET plastiko buteliai, išskyrus pieno butelius.
„Dabar esame įpratę skardines, plastiko butelius suspausti. Ar tuomet taromatas tą pakuotę atpažins? Ir dar vienas klausiams – kartais man tenka išgerti degtinės. Moterys kartais išgeria šampano. Ar šie buteliai taip pat bus priimami?“ - teiravosi vienas iš forumo dalyvių.
„Galiu papasakoti, kaip taromatai atpažins pakuotę. Visų pirma, jis nuskaitys informaciją ant etiketės – barkodą. Tada įvertins to butelio ar skardinės formą. Žinoma, jie leidžia tam tikrą paklaidą, t. y. jei skardinė kažkiek įlenkta. Dar taromatas įvertins pakuotės svorį. Tai čia gal yra šioks toks nepatogumas vartotojui: jis turės išsaugoti nesuspaustas, su koja neprimygtas skardines. Kita vertus, tose šalyse, kur sistema veikia, vartotojai tiesiog prie to pripranta“, - akcentavo pranešėjas.
Kodėl pasakyta „ne“ degtinės ir pieno buteliams?
„Stipriųjų alkoholinių gėrimų buteliai į užstato sistemą neįtraukiami, nes jų yra didžiulė įvairovė, dažnai dominuoja įvežtinis vynas. O skirtingos šalys gėrimus skirtingai ir ženklina – tai jau būtų rimtas barjeras. Kita vertus, taromatai priima tik apvalią pakuotę. Na, jie technologiškai irgi nėra tobuli įrenginiai. Į jį galite įdėti pakuotę bet kaip ir taromatas, ieškodamas barkodo, suka tą butelį. Procesas vyksta labai greitai, bet technologiškai butelis yra apvalus, sukasi ir taip lengviau galima atrasti barkodą. Tetra-Pakas yra kvadratinis. Nesisuka. „Jack Daniels“ buteliai – vėl kvadratiniai. Irgi nesisuka. Tiesa, pasaulyje jau egzistuoja technologijos, kad taromatai gali priimti ir Tetra-Pak ar stipraus alkoholio butelius. Tačiau Aplinkos ministerijos sprendimas buvo, kad vis tik geriau darykime tai, ką išmanome ir kur galime pasinaudoti kitų šalių geraja patirtimi. Padirbkime dvejus-trejus metus, jei matysime, kad yra noro ir galimybių, galėsime papildyti“, - paaiškino G. Varnas.
Patvirtino, kad gėrimai brangs... šiukšlintojams
Pranešėjas demonstravo schemą, kokiu ratu keliauja gėrimų pakuotės Estijoje. Žalia linija brėžia būtent pakuotės kelią. Kai vartotojai grąžina pardavėjui butelius, šie keliauja į didžiulį skaičiavimo centrą. Estijoje jis pavadintas „Eesti Pandipaken“.
Sistema dar gerokai prieš priimant sprendimą ją įvesti Lietuvoje sulaukė aštrių kai kurių verslininkų kritikos strėlių. Buvo kalbama, jog po tokių pokyčių vaisvandeniai, mineralinis vanduo ir silpnieji alkoholiniai gėrimai stipriai pabrangs. G. Varnas patikina, kad jie brangs tik tiems, kas ir toliau terš aplinką.
„Gamintojai ir importuotojai į gaminio savikainą įskaičiuoja daug ką: dar transportą, investicijas, darbo užmokestį. Viena iš kaštų eilučių yra ir pakuotės sutvarkymas. PET butelio sutvarkymo kaštai šiandien apytikriai yra vienas centas. Tai įvedus užstato sistemą šis sutvarkymas pabrangs iki 2 centų. Vienas centas – tikrai nereikšminga suma. Planuojamas užstatas – 10 euro centų. Užstato suma prisidės prie prekės kainos. Bet tam vartotojui, kuris pakuotę grąžins, prekė nepabrangs. Tam, kuris šiukšlins, išmes – pabrangs. Bet tai jam bus bauda už teršimą“, - dėstė G. Varnas.
Nesutvarkoma pusė milijardo pakuočių
Atliekų tvarkytojai, investavę savo lėšas į Lietuvos apstatymą rūšiavimo konteineriais, piktinosi, jog jų investicijos nueis šuniui ant uodegos – visi neš pakuotes į taromatus, o ne rūšiuos.
G. Varnas ramina, jog iš tiesų užstato sistemai tinkamos tik 8 proc. visų galimų rūšiuoti pakuočių. Tai reiškia, jog rūšiavimo konteineriai vis tiek išliks svarbia atliekų tvarkymo sistemos dalimi.
Jis patikino, jog visose šalyse, kur veikia depozito sistema, lygiagrečiai egzistuoja ir rūšiavimo konteineriai. Vis tik jis pripažino, kad pačiam rūšiavimui depozito sistema turės neigiamą įtaką – konteinerius pasieks mažiau plastiko ar metalo pakuočių.
„Bet galima užduoti klausimą ir kokia žmonėms šiandien apskritai yra motyvacija rūšiuoti pakuotes?“ - retoriškai klausė viešosios įstaigos „Užstato sistemos administratorius“ direktorius.