Švedijos sostinėje organizuojamas pasivaikščiojimas po vaiduokliškas vietas, kuriame sudalyvavo GRYNAS.lt žurnalistai. Gidai pasakoja miesto ir šalies istoriją, tačiau taip pat įterpia ir legendas bei mitus apie galimą vaidenimąsi tam tikrose vietose. Kelionė po Stokholmo senamiestį nukelia į senus istorinius laikus ir pasakoja legendas apie žmogžudystes, ligas, didžiules paslaptis ir mistiką.
Šmėkla, pasirodanti tik karališkai šeimai
„Ponios ir ponai, čia – karališkieji rūmai. Tai nėra originalūs karališkieji rūmai, nes jie sudegė gaisro metu. Juos statė architektas Nikodemas Tessinas. Vieną vakarą būdamas savo kabinete jis apsidairė ir pamatė vienuolį, sėdintį kampe. Durys buvo užrakintos, o vienuolis atsidūrė tiesiai prieš jį. Jis pasakė Nikodemui: kodėl tu švaistai savo laiką statydamas šiuos rūmus, joks vyras negalės gyventi šiuose rūmuose, o jeigu gyvens, jie bus apleisti. Tai pasakęs vienuolis tiesiog išnyko. Nikodemas pagalvojo, kad tiesiog per sunkiai dirba ir pradeda matyti haliucinacijas. Vėliau jis susirgo bei mirties patale paprašė sūnaus pratęsti rūmų statybas. Sūnus mylėjo savo tėvą dėl to turėjo išpildyti pažadą, tačiau nenorėjo sekti tėvo pėdomis, jis nenorėjo statyti rūmų, vėliau jis taip pat susirgo ir mirė, tačiau neturėjo vaikų, taigi vienuolio žodžiai išsipildė. O kaip dėl antros dalies? Ar šie rūmai atrodo apleisti? Galbūt ne, tačiau karališkoji šeima juos paliko ir čia negyvena nei vienas karališkosios šeimos narys“, - pasakojo ekskursijos gidas.
Anot jo, pagrindinis klausimas - kas buvo tas paslaptingas vienuolis? „Niekas nežino, bet, anot jo, akivaizdu, kad šie rūmai turi vaiduoklį. Ir ne vieną, taip pat sakoma, kad ten vaidenasi „baltoji moteris“, bet nei vienas iš jūsų ir aš jos nepamatysime, nes ji pasirodo tik karališkosios šeimos nariams kaip tik prieš jų mirtį. Kadaise Švediją valdė karalius Gustavas III, kuris vieną naktį pamatė „baltąją merginą“ ir greitai po to jis buvo nužudytas. Šis karalius buvo žinomas kaip kultūros žmogus, jis pastatė karališkuosius operos rūmus, daug teatrų Stokholme. Karalius rengė kaukių balių ir tai buvo puiki galimybė jį nužudyti bei būti neatpažintam. Valstybės galva buvo nužudyta sąmokslininko", - pasakojo vyras.
Aikštė, kurioje išsiliejo „kraujo vonia“
Didžioji Stokholmo aikštė – labiausiai žavinti Stokholmo aikštė, esanti pačioje senamiesčio širdyje. Nuo ankstyvųjų viduramžių ji buvo pagrindinė susitikimų vieta, vykdavo turgūs, kurių metu aikštė tapdavo šurmuliuojančia bei pilna veiklos. Tačiau čia įvyko masinė žmogžudystė.
„Daug kraujo Stokholmo istorijoje išsiliejo būtent šioje aikštėje. Švedijos istorijos vadovėliai primena, kad mus valdė tironas karalius. Tai buvo po Danijos invazijos 1520 metais. Kai prieš jį vis sukildavo maištininkai, Danijos karalius nusprendė, kad Švedijos žmonės nusipelnė pamokos, taigi jis išsiuntė 100 pakvietimų į banketą karališkuosiuose rūmuose. Jis rinkosi svečius labai skrupulingai. Susirinkę svečiai laukė karaliaus didžiojoje salėje, kai staiga ji prisipildė sargybinių ir vienintelis išėjimas buvo uždarytas. Karalius visus įkalino kaip išdavikus ir visi buvo pripažinti kaltais“, - istoriją pradėjo pasakoti gidas.
Vėliau jis pratęsė pasakojimą: „Pagrindinėje aikštėje susirinko daugybė Stokholmo gyventojų, o visų kalinių laukė vienintelis žmogus – miesto budelis, daugybės žmonių galvos buvo nukirstos. Virš Stokholmo susikaupė juodi debesys ir ėmė lyti, lietus maišėsi su žmonių krauju. Ar galite įsivaizduoti kraują po 83 žmogžudysčių? Šis įvykis buvo pramintas „kraujo vonia“. Tai įvyko ant šios aikštės akmenų. Vėliau visos galvos buvo sumautos ant baslių ir kabėjo aikštėje dar tris dienas. Pagalvokite, ar vis dar norite vakarais vaikščioti šioje aikštėje, žmonės šneka, kad čia dar pasigirsta žudomų žmonių klyksmų.“
Maro aukos vaidendavosi Stokholme?
Dar vienas žymus paminklas Stokholmo senamiestyje yra Švento Jurgio ir drakono skulptūra, kuri skirta atminti vieną svarbų mūšį su danais, tai vienas iš įspūdingiausių senamiesčio paminklų, kuris taip pat slepia žmonių žūčių istoriją.
„Daugybė danų mirė mūšio lauke ir mes pastatėme kruviną skulptūrą. Dabar ši vieta yra populiari tarp jaunų šeimų ir daug žmonių čia atsiveda vaikus, kurie valgo ledus parkelyje šalia paminklo, bet įsižiūrėkite į jį geriau: kaukolės, kaulai ir kraujas, simbolizuojantis garsiąją pergalę. Tuomet pagalvokite, ar čia tikrai gera vieta vestis vaikus?“ - mįslingai šypsojosi gidas.
Anot jo, maras Švedijoje pražudė maždaug trečdalį populiacijos: „Žmonės labai bijojo maro. Kaip manote, ką jie darė, kai kažkas užsikrėsdavo? Jie užsidarydavo namuose ir ant durų nupiešdavo baltą kryžių. Jis reiškė, kad tik du žmonės gali įeiti į pastatą: gydytojas ir kunigas. Kunigas, kad išvalytų jūsų sielą, gydytojas – kad išvalytų kūną. Kaip manote, ką žmonės darydavo, kai pritrūkdavo maisto? Jie valgė žiurkes, ironiška, kad gali suvalgyti padarą, kuris tau atnešė ligą. Kalbama, kad daugybę metų Stokholmo senamiesčio gatvelėse vaidenosi maro apimti žmonės.“