Tausojantis vartojimas ir darni gamyba – šie žodžiai tapo raktinėmis sąvokomis kuriant ateities pasaulį, jo ekonomiką. Kas šioje srityje jau nuveikta ir kas bus daroma artimiausiu metu? Apie tai buvo kalbėta Kauno technologijos universiteto Aplinkos inžinerijos instituto, surengtoje tarptautinėje konferencijoje „Tausojantis vartojimas ir darni gamyba“, kurioje pranešimus skaitė pasaulinio garso aplinkosaugos specialistai.
Aplinkos inžinerijos institutas konferenciją surengė 20-ies metų jubiliejaus proga.
Vartojimo mastai skiriasi
Kaip teigė daktaras Neil Coles iš Vupertalio instituto, Vokietijoje (institutas specializuojasi tausojančio vartojimo ir darnios gamybos problemų sprendimo srityse), vartojimas ir gyvenimo stilius įvairiose šalyse labai skiriasi. Pavyzdžiui, Vokietijoje vienas gyventojas per metus suvartoja 80 tonų maisto, tuo tarpu Butane (Pietų Azija) vienam gyventojui per metus tenka tik 0,5 tonos maisto.
Suprantama, turtingiausios ir labiausiai išsivysčiusios šalys išleidžia ir daugiausiai lėšų savo gamtos apsaugai. Todėl neigiamas poveikis gamtai dažniausiai pasireiškia demografiškai nuo jų atitolusiose, skurdžiose šalyse – tai atogrąžų miškų, vandens telkinių ir kitokios problemos. Tuo tarpu skurdžių šalių visuomenės neturi „už ką“ vartoti. Taigi, kad ir kaip paradoksaliai tai skambėtų, labiausiai nukenčia tie, kurie mažiausiai vartoja.
Daugiausia blogo vartojimo pavyzdžių – iš Amerikos
Pasak daktaro Neil Coles, netinkamo vartojimo pavyzdžių apstu visame pasaulyje, tačiau dažniausiai besaikės vartojimo kultūros pavyzdžiu pasirenkamas amerikiečių gyvenimo būdas. JAV nuolat reklamuojami mažai reikalingi ar visai nereikalingi buitiniai prietaisai, remonto įranga. Šypseną keliantis faktas: pusė Amerikos gyventojų turi elektrinius gręžtuvus, tačiau daugelis jų panaudojami vos 6–13 minučių per visą jų gyvavimo ciklą. Kokia galėtų būti išeitis? Vietoj gamybos kurti naudotų prekių rinką arba steigti prietaisų nuomos punktus.
Taip pat labai svarbu į šias problemas žiūrėti kompleksiškai. Pavyzdžiui, atlikti tyrimai rodo, kad Europoje vidutinė vandens temperatūra skalbimo mašinose yra 42,6 ºC. Verta atkreipti dėmesį į tai, kad jau gaminamos skalbimo priemonės, leidžiančios skalbti drabužius 15–20 º C temperatūroje. Tačiau tai nesumažina energijos vartojimo įpročių. Antra vertus, skalbimo mašinose žemiausia leidžiama temperatūra yra... 30 ºC.
Pradžia – vaikų darželiuose
Kaip teigia profesorius Thomas Lindhqvist iš Lundo universiteto Švedijoje, skatindami „žalesnį“ gyvenimo būdą šios šalies mokslininkai išbandė įvairių dalykų. „Tiesą sakant, mokyti mes pradedame dar darželiuose. Tai nevyksta visos valstybės mastu, tačiau daugiau mažiau visuotinai. Taip pat ir mano vaikai darželyje buvo mokomi kai kurių dalykų apie vartojimą, tvarumą, gamtą. Pastebėjau, kad tapę paaugliais šiais klausimais jie turėjo daugiau žinių nei kitų kartų paaugliai. Ir tai puikus dalykas, nes tokių žmonių nebereikia mokyti elementarių dalykų“, – sakė mokslininkas.
Kalbėdamas apie ne tik Lietuvoje gana brangią ekologinę produkciją jis sakė, kad taip vyksta su visomis madomis. Madingi dalykai visų pirma atsiranda mažose grupėse, kurios už tą madą moka didelius pinigus. Ir kai visi užsinori imituoti kokią nors madą, atsiranda didesnė alternatyvi pasiūla.
Pasak daktaro Neil Coles, kai vis daugiau įmonių pasiryš diegti tvarius principus, pradės gaminti didesnius ekologiškos produkcijos kiekius, kartu ims tobulėti ir gamybos technologijos. Jos leis ekologišką produkciją atpiginti.
Apibendrintos pasaulinės patirtys
Kaip sakė Aplinkos inžinerijos instituto direktorius prof. Jurgis Staniškis, konferencijoje buvo pristatytos ir aptartos pasaulinėje praktikoje naujos strategijos, pradėtos plėtoti tausojančio vartojimo ir darnios gamybos srityse. Vieni mokslininkai siūlė modelius, kaip keisti vartojimą, kiti problemas analizavo politiniame, socialiniame kontekste.
„Savo pranešime, kuris tarsi apibendrino išgirstas nuomones, padariau išvadą, kad vargu ar pavyks pasiekti norimų rezultatų esant dabartinei makroekonomikos sistemai“, – sakė mokslininkas. – Ji būtų didelis trukdis įgyvendinant tausojančio vartojimo principus, mat laisvos rinkos ekonomika tam tikrose srityse sunkiai dera su „žaliu“ mastymu. Pavyzdžiui, skatinant tausojantį vartojimą reikėtų atsisakyti reklamos. Kodėl? Ji tiesiog perša ir įperša prekes, kurių tau paprasčiausiai nereikia, kurių tau šiaip turėti nebūtina ir kurių tu kitu atveju nebūtum pirkęs. Ar šiuo metu įsivaizduojamas pasaulis be reklamos? Kažin...“.
Anot profesoriaus J.Staniškio, net žymiausi pasaulio ekonomistai jau pripažįsta, kad laisvos rinkos era baigiasi, o pati kapitalizmo sąvoka mums jau nepriimtina. Taigi reikalinga nauja rinka, kuria būtų įgyvendinti tausojančio vartojimo principai. Jie leistų taupyti išteklius ir darytų mažesnį neigiamą poveikį aplinkai.
Dėl naujo makroekonomikos modelio mokslininkai daugiau mažiau sutaria, taigi kitas didesnis ir gerokai sunkesnis žingsnis – sukonstruoti šios sistemos veikimo principus ir įtikinti politikus jos veiksmingumu. „Kaune įvykusi tarptautinė konferencija – pirminis renginys prieš kitais metais įvyksiantį viršūnių susitikimą Rio de Ženeire. Mokslininkai, pažangios organizacijos, naujos ekonomikos forumo dalyviai tikisi, kad Brazilijoje bus pasirašyti dokumentai, leisiantys minėtas mintis ir teorijas plėtoti toliau“, – apie galimus pokyčius kalbėjo profesorius.