Kuo virto namai, žmonai paprašius šuns

Ar kada teko vienoje vietoje matyti 3500 šunų? Ne? Tuomet greičiausiai nebuvote Palangoje įsikūrusiame šunų muziejuje. Visgi gyvų šunų ten nepamatysite – visi eksponatai dirbtiniai arba tai – namų apyvokos daiktai su šunų atvaizdais. Čia blizgančioje vitrinoje vietą rado ne tik mielos figūrėlės, bet ir naktinis puodelis su šunelio atvaizdu, tualetinis popierius  bei alus šunims.

Viskas prasidėjo prieš 23 metus

Pasidomėjus, kodėl muziejaus įkūrėjo Vytauto Kuso gyvenime tokią svarbią vietą užima šunys, jis pateikė trumpą, bet filosofiniams pasvarstymams nuteikiantį atsakymą: „Pasakykit, kiek kartų žmogus yra išdavęs žmogų? Daugybę kartų. O kiek kartų yra šuo išdavęs savo šeimininką?“

Nors Palangos Taikos gatvėje muziejus įkurdintas tik prieš penkerius metus, tačiau pirmasis eksponatas Vytauto ir jo žmonos Vidos namus pasiekė dar prieš 23-ejus metus. Kaip teigė humoro jausmo nestokojantis pašnekovas, nuo tada ne tik juodu, bet ir artimieji užsikrėtė šunų kolekcionavimo „liga“.

„Prieš 23 metus kartu su būsima žmona buvom gyvų šunų parodoje ir ji nuolat kartojo: noriu šuns. Nori šuns? Nupirkau dirbtinį už penkis rublius ir įdėjęs į ranką pasakiau: še! Tada su žmona susirgom liga, kuria užsikrėtė vaikai, visa giminė, draugai, pažįstami ir nepažįstami“, - šunų kolekcionavimo pradžią prisiminė savo namuose muziejų įsteigęs vyras.

Kaip kolekcijoje atsirado naktinis puodelis?

Kai kam gali kilti klausimas, kokiu būdu V. Kusas kolekcionavimo „virusą“ perdavė nepažįstamiems. Pašnekovas atskleidė, kad ne tik jo aplinkos žmonės, bet ir muziejaus lankytojai prisideda prie kolekcijos augimo. Ją papildo ir pirmą kartą muziejų pamačiusių žmonių dovanoti šuniukai.

„Eksponatų padovanoja ne tik lietuviai lankytojai, bet ir užsieniečiai. Vieną tokių man padovanojo švedas, kai jam buvo 25-eri, o dabar jam jau 60 metų. Kartą pas mane apsilankė viena moteris ir paklausė: ar turit šokoladinį šunį? Kai atsakiau, kad neturiu, tai ji pažadėjo, kad turėsiu. Ir atvežė šokoladinį šunį iš Sankt Peterburgo“, - prisiminė vyras.

Iš viso muziejuje šiuo metu yra 3500 eksponatų iš 40-ies pasaulio šalių. Taip pat muziejininkas skaičiuoja, kad jo „augintinius“ jau apžiūrėjo lankytojai iš 20 valstybių. Kolekcijoje saugomi eksponatai, pagaminti iš 25 skirtingų medžiagų, tokių kaip auksas, sidabras, šiaudai, oda, porcelianas, medis, muilas, akmuo, „Svarovski“ kristalai, šokoladas, gintaras, kaulas, plastmasė ir pan.

Ekspoziciją apžiūrėjusiems GRYNAS.lt žurnalistams muziejaus įkūrėjas sakė, kad kai kurie eksponatai turi tiesioginę savo paskirtį buityje. Pavyzdžiui, „šuniška“ liniuotė, antpirštis, kortos, tušinukas, atmintukas, kanistras, laikrodis, dėklas mobiliajam telefonui, peleninė, batų valiklis, vyno atidarytuvas, „matrioška – šunioška“. Gerai apšviestoje vitrinoje vietą rado ir tualetinis popierius su šuniukų atvaizdais.

Taip pat garbingoje muziejaus vietoje puikuojasi naktipuodis. „Eksponuoju ir šuns figūros naktinį puodelį, nes ant jo užaugo mano vaikai. Mano sūnus ant šio puodelio sėdėjo, tai dabar nešioja 49 dydžio batus“, - pasigyrė V. Kusas.

Šunis taip mylintis vyras be jų gyventi negalėtų, todėl laiko nedidelį medžioklinį šunį, kuris, jo teigimu, yra draugiškas, „tik kartais į medį įveja kates“. Visgi jis laikosi nuomonės, kad šunų diskriminuoti negalima. Todėl jei žmonės gali gerti alų, tai ir keturkojų negalima pamiršti. Kaip tik todėl jo kolekcijoje galima surasti olandų verslininkų sukurtą alų šunims. Neskubėkite piktintis - šiame gėrime alkoholio nėra.

Laiko randa, ne tik šunims, bet ir tapybai, poezijai, stručio kiaušiniams

 V. Kuso pomėgiai šunų kolekcionavimu nesibaigia. Meniškos prigimties vyras, be kita ko, tapo, rašo eilėraščius, kurie sutilpo į devynias poezijos knygas, ir įvairiais aštriais įrankiais „margina“ stručio kiaušinius. Verta paminėti, kad GRYNAS.lt pašnekovas yra ir Lietuvoje mažiausios knygos autorius. Vos įžiūrimoje knygoje gerą regėjimą turintys žmonės gali perskaityti muziejininko parašytą eilėraštį.

V. Kusas

Prieš 23 metus kartu su būsima žmona buvom gyvų šunų parodoje ir ji nuolat kartojo: noriu šuns. Nori šuns? Nupirkau dirbtinį už penkis rublius ir įdėjęs į ranką pasakiau: še! Tada su žmona susirgom liga, kuria užsikrėtė vaikai, visa giminė, draugai, pažįstami ir nepažįstami.

V. Kuso paveikslai taip pat įspūdingi. Jis didžiuojasi paveikslais rutuliais. „Pasakykit, kada jūs matėt tokį daiktą?“ – klausė dailininkas.

Dar kitoje namų vietoje puikuojasi stručių kiaušinių lukštai, išpuošti originaliais graviruotais elementais. Menininkui ši veikla teikia didžiulį malonumą ir jis teigia pirmiausia juos gaminantis sau, o ne pardavimui. „Viskas, kas čia sukaupta, yra gręžta, pjauta. Prieš Velykas patikrinu save, ar galiu dar daugiau tobulėti“, - sakė vyras.

Pasidomėjus, kokia meninė veikla jam patinka labiausiai, nusišypsojęs menininkas pateikė netikėtą atsakymą: šnekėti. Galiausiai jis pripažino neturintis nei mylimiausio šuns, nei mylimiausio pomėgio. Kiekviena kūrybinė veikla jam vienodai svarbi.