„Vilkų daromos žalos klausimas pakankamai sudėtingas. Turime dvi situacijos puses – siekį išsaugoti biologinę įvairovę ir norą padėti ūkininkams. Yra žengti įstatyminiai žingsniai nuo spalio 1 d. suteikti savivaldybėms galimybes atlyginti vilkų padarytą žalą. Kartu ieškosime ir kompromisinio sprendimo dėl optimalaus vilkų skaičiaus“, – sako aplinkos ministras Valentinas Mazuronis.
Galutinį sprendimą dėl leidimo nušauti du vilkus dar turi patvirtinti Aplinkos apsaugos agentūra.
Raišasis Anykščių vilkas - dar nenušautas
Vis dėlto, pilkis iki šiol sėkmingai gyvena rajono miškuose.
Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Anykščių skyriaus valdybos pirmininko Rimanto Žąsino pasiteiravus, kodėl pilkasis vis dar gyvas, jis tikino, kad medžiotojai daug laiko praleidžia bokšteliuose, tačiau viskas nėra taip paprasta, kadangi vilkas yra labai protingas gyvūnas. Anot jo, gali atsitikti ir taip, kad plėšrūnas medžiotojų šūvių visai išvengs.
„Mes išvis nežinom, ar jis bus nušautas. Žmonės bokšteliuose leidžia naktis, bet jo nemato. Vilką sumedžioti nėra taip paprasta. Čia panašu kaip laimėti loteriją“, - sakė R. Žąsinas.
Šiuo metu vilko medžioklė patikėta šešiems medžiotojų būreliams. Iš kiekvieno jų leidimą yra gavę po du – tris žmones. Tačiau pašnekovas mano, kad plėšrūną medžioti turėtų būti leista dar didesniam medžiotojų skaičiui. O dabartinį leidimą jis pavadino „aguonos grūdu pilnoje priekaboje“.
Vietų, kuriose gali laikytis paliegęs gyvūnas, medžiotojai taip pat tiksliai nežino. Pašnekovas teigė, kad vilkai per naktį gali nueiti ir 50 – 60 km. Anot jo, kai vilkui nesunku per naktį pabuvoti trijose rajonuose, jį persekioti galima vadovautis tik nuojauta ir žinojimu, kad plėšrūnai dažniausiai laikosi pelkėtose vietose. Žiemą juos susekti būtų paprasčiau, kadangi pilkių buvimo vietą išduoda pėdsakai sniege.
Tačiau didžiausias medžiotojų galvos skausmas – kaip šlubo vilko nesumaišyti su sveiku. „Čia didžiausia problema. Kaip tai nustatyti naktį, kai matai tik jo siluetą už 100 metrų? Nežinau, ar kuris medžiotojas išdrįstų paleisti lemtingą šūvį, nes jei paaiškės, kad nušautas sveikas vilkas, jis taps brakonieriumi“, - teigė R. Žąsinas.
Užpuolė vieną kartą - puls ir antrą
Šiuo metų laiku vilkai mokina savo atžalas medžioti ir neretai, kaip aukas, pasirenka naminius gyvulius, kadangi nesaugomi jie lengviau sumedžiojami. Šiuo metu Lietuvoje kompensacija už vilkų padarytą žalą nėra mokama.
Siekiant tinkamai apsaugoti naminius gyvūnus nuo vilkų, Lietuvos ūkininkams siūloma patiems imtis iniciatyvos ir ūkininkauti taip, kad vilkų daroma žala būtų kuo mažesnė. Vienas iš pagrindinių naminių gyvulių apsaugos būdų – ūkininkų sąmoningumo dėl asmeninio turto saugojimo kėlimas.
Jeigu po atakos ir kitą naktį vilkams pasiseks nutverti grobį, jie pradės nuolat lankytis pas ūkininkus. Tokiu būdu ūkininkai, patys to nenorėdami, suformuoja plėšrūnų įprotį misti naminiais gyvuliais.
Plėšrūnai itin bijo plėvėsuojančių vėliavėlių
Vietovėse, kuriose gyvena vilkai, naktimis gyvulius reikėtų suvaryti į aptvarus ar tvartus. Aptvarui geriausiai tinka giliai į žemę (50 cm) įkastas aukštas (2,5 m) metalinis tinklas. Tinkamai įrengtas vadinamasis „elektrinis piemuo“ (tvora su pajugta elektros srove, - red. past.) taip pat gali būti veiksminga apsaugos priemonė. Patartina, kad ji būtų ne mažiau penkių vielų ir matoma tamsiuoju paros metu.
Kaip papildoma apsaugos priemonė prie aptvarų gali būti rišamos vėliavėlės, kokios buvo naudojamos vilkų medžioklėje. Medžiagos skiautės turi būti apie 60 cm ilgio ir 10 cm pločio, maždaug 15 cm nuo žemės, kad jas judintų vėjas. Vėliavas reikėtų sukabinti pakankamai tankiai (kas 30-40 cm). Vėliavėlėmis aptvertas plotas privalo būti uždaras.
Geri gyvulių sargai yra aviganiai šunys. Specialios veislės, pvz., Podhalės aviganiai arba turkmėnų Alabay aviganiai, veisiami ir Lietuvoje, yra pakankamai dideli ir stiprūs, kad apsaugotų bandą nuo plėšrūnų.
Neretai nuo vilkų nukenčia ir kiemsargiai šunys – absoliuti dauguma jų būna grandine pririšti prie būdos, negalintys nei pabėgti, nei apsiginti. Vienintelė patikima išeitis – įrengti šuniui tvirtą voljerą, kuris ne tik saugos nuo vilkų, bet ir pačiam šuneliui suteiks daugiau laisvės bei patogumo.