Pirmą kartą susipažino su ūkvedžiu
Metus truksiančio projekto „Darni mokykla“ tikslas - skatinti mokyklų bendruomenes būti sąmoningomis bei prisidėti prie energiją ir aplinką tausojančios Lietuvos visuomenės kūrimo. Pirmuoju iššūkiu tapo rimta užduotis pasiskaičiuoti, kiek kokių išteklių mokykla sunaudoja ir kokį ekologinį pėdsaką palieka gamtai.
Tokiam išbandymui ryžosi 70 Lietuvos mokyklų, iš kurių duomenis pateikė 50. Kaip pabrėžė Lietuvos vaikų centro programos „Darni mokykla“ koordinatorė Jolanta Markevičienė, kitos 20 mokyklų dar nesuspėjo susisteminti visų duomenų, tačiau vis tiek dalyvauja projekte. Gausiausiai projekte dalyvauja Šiaulių rajono, Lazdijų mokyklos. Iš viso, kaip skaičiavo J. Markevičienė, projekte dalyvauja apie 18 tūkst. moksleivių.
„Mums išmatuoto ekologinio pėdsako didžiausia vertė - tai, ką gavo mokyklų vaikai. Daugumoje paraiškų rašoma, kad vaikai pirmąkart susipažino su ūkvedžiu, sužinojo, kur yra skaitikliai. Moksleiviams buvo labai įdomu sužinoti, kiek jie sunaudoja mokykloje popieriaus, kiek šiukšlių išveža, kiek skaitikliai elektros prisuka. Jie galėjo palyginti tuos duomenis, su tuo, ką turi šeimose. Be to, dar buvo mokyklų, toliau pažengusių – dariusių analizes, studijavusių. Būtent to ir siekiame, kad į procesą buvo įtraukti vaikai, kad jie pamatytų, kas keičiasi, jeigu valgyčiau obuolį iš ūkininko Jono sodo ar apelsiną, atvežtą iš Afrikos, ar nusipirksiu plastikiniame buteliuke „Coca-cola“ gėrimo, ar įsipilsiu arbatos“, - kelis pavyzdžius pateikė J. Markevičienė.
Kaip matuojamas ekologinis pėdsakas?
Mokyklų ekologinio pėdsako tyrimo rengėjas, programos „Darni mokykla“ ekspertas Kęstutis Biekša pristatė ekologinio pėdsako sąvoką ir tyrimo sudarymo metodiką.
„Ekologinis pėdsakas skaičiuojamas kvadratiniais metrais globaliu mastu – t. y. tiek, kiek žmogus savo veikla veikia aplink esančią aplinką. Ekologinio pėdsako skaičiavimo esmė – įvertinti visą produkto kelią nuo ištekliaus išgavimo, jo pervežimo ir transformavimo iš vienokio būvio į kitą, jo suvartojimą ir utilizavimą arba pavertimą atliekomis, arba perdirbimą. Pavyzdžiui, sunaudodami elektros energiją, nesigilinate, iš kur ji atkeliauja, kokiu būdu ji pagaminama, o ekologinis pėdsakas tai įvertina“, - aiškino K. Biekša.
„Iš mokyklų suvestų duomenų matome, kad didžiausią poveikį ekologiniam pėdsakui daro elektros energijos suvartojimas, toliau eina šildymas ir mokinių mobilumas. Ekosistemai didžiausią žalą daro iškastinės anglies naudojimas, nuo jos sunaudojimo labiausiai teršiamas vanduo ir oras. Nors tiesiogiai mokykla oro neteršia, ji tai daro vien naudodama jos produktus“, - dėstė K. Biekša.
Padaryta mokyklų suvestų duomenų analizė, jo teigimu, parodė, kad duomenis reikia tikslinti, nes ne visos mokyklos užpildė visas prašomas grafas, arba neteisingai suvedė pačius duomenis. Tai savo ruožtu iškreipia gautus rezultatus. Kaip pavyzdžius jis mini sumaišytas kilovatvalandes ir megavatvalandes ir pan.
Pagal preliminarius tyrimo duomenis, šiuo metu pagal elektros suvartojimą pažangiausia mokykla yra Ignalinos r. Vidiškių gimnazija, pagal šilumos suvartojimą - Vilniaus lopšelis-darželis „Pipiras“, pagal vandens - Šiaulių r. Pakapės mokykla, pagal atliekų kiekį - Taujėnų vidurinė mokykla, pagal maisto kiekį - Jonavos rajono Bukonių pagrindinė mokykla, pagal mokytojų mobilumą - Eišiškių Stanislovo Rapolionio gimnazija, pagal mokinių mobilumą - Šiaulių r. Pakapės mokykla, pagal atsakingą ir sveiką vartojimą - Vilniaus lopšelis-darželis "Pipiras“. Geriausią bendrą rezultatą parodė Anykščių Debeikių pagrindinė mokykla.
Didžiausią įtaką ekologinio pėdsako rodikliui sudaro elektros energijos suvartojimas (30 proc.), šildymas (27 proc.) bei mokinių mobilumas (18 proc.). Mažesnę įtaką ekologiniam pėdsakui daro atliekų kiekis (13 proc.), maisto suvartojimas (7 proc.), mokytojų mobilumas (4 proc.), aprūpinimas (1 proc.) bei vandens suvartojimas (0,002 proc.).
Įvardyti ekologiškiausių mokyklų dar negali
GRYNAS.lt žurnalistams pakalbinus K. Biekšą, pašnekovas akcentavo, kad išvadas, kaip mokykloms sekasi tvarkytis - taupiai, ar ne, galima bus daryti tik po kelių savaičių, duomenis patikslinus.
„Reikėtų dar kelių savaičių, kad galėtume pasakyti, kiek mokyklos atitinka tvarų gyvenimo būdą. Skaičiuojama, kad tvarų gyvenimo būdą, vertinant ekologinio pėdsako rodikliu, Lietuvoje vienam žmogui tektų apie 5-7 hektarus ekologinio pėdsako. Tai įvertinus, būtų galima pasakyti, kuri mokykla ekologiškiausia, kuri ne. Dabar iš rezultatų matome per didelį išsibarstymą“, - sakė K. Biekša.
Projektas „Darni mokykla“ įgyvendinamas Lietuvos vaikų ir jaunimo centro bei bendrovės „Lesto“ iniciatyva ir truks metus. Kaip mini K. Bieška, po to, kai mokyklos jau pateiks galutinius duomenis apie savo paliekamą ekologinį pėdsaką bus organizuojami mokymai pagal įvairias temas – šiluma, elektra, atliekos, kur bus konsultuojama, kaip mokykloje persitvarkyti, kaip išmokti valdyti reikiamus resursus.
„Po metų mokyklos vėl užpildys tas pačias lenteles ir mokyklas bus galima palyginti, koks progresas padarytas – ar sumažintas atliekų kiekis, elektros suvartojimas ir pan.“, - sakė „Darni mokykla“ ekspertas.
Austrai ekologinį pėdsaką tyrinėja plačiau
Lietuvoje įgyvendinama ekologinio pėdsako programa adaptuota Lietuvos mokykloms remiantis austrų programos pavyzdžiu. Jie, anot K Biekšos, šioje srityje yra gerokai pažengę ir jau turi programas pritaikytas asmens ekologinio pėdsako įsivertinimui. Panašias programas tikėtina, kad galima būtų adaptuoti ir verslo įmonėms.
Pašnekovo žiniomis, Austrijoje ekologinio pėdsako tyrime dalyvavo apie keli šimtai mokyklų. Ten užfiksuota, kad didžiausią ekologinį pėdsaką mokyklos palieka mokinių ir moksleivių mobilumo srityje.
Austrijoje mažesnis ekologinis pėdsakas šildymo srityje sietinas su platesniu biokuro naudojimu. Elektros srityje skirtumai aiškinami platesniu elektros tiekėjų pasirinkimu ir galimai „žalesnės energijos“ gamybos paplitimu.