Visi supranta, kad visų pirma reikia dėti visas pastangas, jog gaisras miške nekiltų. Kaip tik todėl aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas kreipėsi į Neringos ir Klaipėdos miesto savivaldybes su prašymu miške uždrausti rūkyti. Tokį sprendimą turi priimti savivaldybės taryba.
Ministras į savivaldybę kreipėsi turėdamas specialios komisijos, nagrinėjusios 2014 metais Kuršių nerijoje kilusio gaisro priežastis, pasiūlymą. Ji mano, kad draudimas rūkyti turėtų galioti nuo kovo 1 dienos iki lapkričio 1 dienos.
Pernai Kuršių nerijoje kilęs gaisras laikomas vienu didžiausiu gaisrų pusiasalio istorijoje. Manoma, kad jis galėjo kilti nuo ne vietoje numestos nuorūkos. Gaisrui gesinti buvo mestos didžiulės ugniagesių pajėgos. Vien ugniagesių automobilių neužteko. Gaisrą dvi paras taip pat gesino ir du sraigtasparniai. Be to, gesinimo darbuose dalyvavo ir kariškiai. Kad būtų galima išnaudoti visus valstybės turimus resursus, Neringos savivaldybės teritorijoje teko skelbti ekstremalią padėtį.
Kai ji buvo paskelbta, iš visos Lietuvos į gaisravietę ėmė važiuoti ugniagesių automobiliai ir gelbėtojų komandos. Taip pat su savo technika gesinti gaisro išskubėjo Lietuvos miškų urėdijų darbuotojai.
Dvi dienas trukęs gaisras pareikalavo didžiulių finansinių resursų. O blogiausia, kad jo metu sudegė vienas naujas ugniagesių automobilis.
Pernykščio gaisro metu Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje išdegė 104,3 ha medynų, bendras gaisravietės apimtas plotas sudarė 117,6 ha.
„Neatsargiai numesta nuorūka ar degtukas gali pridaryti milžiniškos žalos. Dėl išskirtinės geografinės Kuršių nerijos padėties gaisras tampa dar didesniu iššūkiu. Negalime rizikuoti ir kviečiame savivaldybes imtis priemonių“, – teigė aplinkos ministras K. Trečiokas.
Jei savivaldybės priimtų K. Trečioko pasiūlymą, rūkyti Kuršių nerijos miškuose būtų galima tik savivaldybių numatytose ir įrengtose vietose.
Tabako kontrolės įstatymas nustato, kad savivaldybių tarybos turi teisę uždrausti rūkyti viešose vietose, pavyzdžiui, parkuose ar skveruose bei kitose jų valdymo kompetencijai priklausančiose vietose.
Tokią idėją teigiamai įvertino Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorė Aušra Feser. Tačiau Neringos savivaldybės meras laikėsi kitos nuomonės. Jis abejojo tokio draudimo veiksmingumu.
Visgi Aplinkos ministerijos viceministras Linas Jonauskas GRYNAS.lt teigė, kad draudimas rūkyti yra būtinas. Jo manymu, dėl gaisrų dažniausiai kalti žmonės: „Natūralu, kad gaisras Kuršių Nerijoje kilo nuo žmogaus rankos. Tai galėjo būti nuorūka, degtukas ar numesta stiklo šukė. Norint sumažinti gaisro tikimybę būtiną uždrausti rūkymą Kuršių nerijos miškuose. Mes inicijuojame šį pakeitimą, kreipiamės į Klaipėdos ir Neringos savivaldybes prašydami informuoti gyventojus dėl galimo gaisrų pavojaus, taip pat norime, kad nebūtų leidžiama rūkyti miško keliuose, tai daryti turėtų būti galima tik specialiose vietose. Kylant gaisrams gresia ne vien išdegę šimtai hektarų miško nacionaliniame parke, tačiau gali kilti didelis pavojus ir žmogaus gyvybei. Dešimtys gaisrų kyla kiekvienais metais, tačiau jie yra maži, greitai lokalizuojami ir užgesinami.“
Pažeidžiant priešgaisrinių taisyklių reikalavimus, už nuorūkos arba degtuko numetimą, galima gauti įspėjimą arba susilaukti administracinės baudos nuo 28 iki 57 eurų, pareigūnai atitinkamai iki 173 eurų, o jeigu išaiškinamas žmogus, kuris numetęs nuorūką ar degtuką sukėlė gaisrą, jis privalėtų atlyginti visą gamtai sukeltą žalą.