Kuršmarių ledas it medus traukia šonaslydžio erelius

Ne tik dėl storulių ešerių prie Kuršių marių į Ventės rago kyšulį dabar traukia virtinės keliautojų. Ne tik iš Klaipėdos regiono, bet ir iš visos Lietuvos.

Už 60 Lt - kelionė bagiu iki Preilos

Čia veržiasi ir ledo platybėse džigituoti pamėgę ratuoti šonaslydžio ereliai. Jie pagaliau sulaukė savo valandos – pakankamai įšalusios ir sutvirtėjusios Kuršių marių dangos. Iki tol vienas netoli „Ventainės“ poilsio komplekso ant plono ledo savo kledarą sausio vidury nugramzdino į dugną.

Ne tik po „driftininkų“ automobilių ratais, šokinėjančiais per sangrūdų kupras, šiomis dienomis garsiai dunda Kuršių marių ledas. Judėjimo - pilnos marios, išraižytos skersai išilgai įvairiausių transporto priemonių vėžėmis.

Įžvelgti galima įvairiausių - nuo paspirtukų ir vaikiškų vežimėlių iki rogių karavanų. Pastaruosius į marių gilumą Nidos ir Preilos kryptimis tampo ir sniego motociklai, ir lengvi archajiškieji savadarbiai monstrai. Jie sudurstyti skardų lopais ir yra vadinami ledo bagiais „šumacheriais“.

Užkalbinti šias transporto priemones valdantys vežėjai pasiūlė šių eilučių autorei derėtis dėl kainos už transporto paslaugą. Į Preilą, kuri stūkso kitame Kuršių marių krante, maždaug už 9 kilometrų, sakė galintys nugabenti už 60 litų, jei važiuočiau viena.

Bet jei susirasčiau kompanjoną – abiems išeitų po 30 litų. Kelionė truktų apie 20 minučių. O jei tik apžvalginį poros kilometrų ilgio ratą po užšalusias Kuršių marias nuo pakrantės ties Ventės rago automobilių stovėjimo aikštele iki nendrynų už kyšulio ir jo molo rinkčiausi – pakaktų 20 litų.
„Bet gal dar prikalbinsite ką nors į kompaniją, pasivaikščiokite“, - atsainiai meta akivaizdžiai „pavargęs“ vežėjas. Dėl šių įtarimų į jo vežėčias sėsti man – jokio noro.

Vyrai ant ledo traukia žuvies, moterys - pasivaikščioti su vaikais

Pamario vyrai šioje vėjų pagairėje, kaip kasmet, kala pinigą. Vežėjai suteikia klientams transporto paslaugas, kurioms poreikis čia buvo ir per amžius bus didelis. Poledinės žūklės mėgėjų antplūdis į Ventės ragą – amžinas, vyrai nuo šio kranto gilyn į marias ir atgal prie savo mašinų kasmet juda nuo saulėtekių iki saulėlydžių. Nesvarbu, ką rypuotų ir kokiomis baudomis gąsdintų pareigūnai.

„Pigiausia, smagiausia ir saugiausia transporto priemonė, palyginti greitai nešanti ledo paviršiumi žmogų su visu meškeriojimo įrangos kroviniu, yra rogutinis paspirtukas“, - sako sušilę ir savo kūno jėga nemechanines transporto priemones skrieti ledo paviršiumi privertę vyrai. Bet saugotis ledo įtrūkių ten, kur srovių spaudimas didelis, sako, patartina visiems. Ir pėstiesiems, ir važiuotiems.

Iš Kauno regiono į Ventės ragą dėl poledinės žūklės smagumų atvykę Kazimieras, Sigizmundas ir Arvydas, su bičiuliais grįžę iš marių prieš saulėlydį, šių eilučių autorei rodė stambių ešerių laimikį. Jis nenuvylė ir pramogos nesugadino. “Tai kas, kad tik vienam iš mūsų gerai žuvys kibo, kitąkart gal seksis kitiems, todėl į čia važiavome ir važiuosime“, - gera nuotaika spinduliavo meškeriotojai.

Trečiadienį buvo saulėta ir nevėjuota, tad saugiausiais priekrantės ledo takais į Kuršių marias pasivaikšioti išsileido net ir naujagimius vežiojančios mamytės. Su miegančiais mažyliais vežimėliuose riedėti ledu dabar yra netgi saugiau, nei sausumos kelyje, kuris veda į statybvietę.